Vaizdo pamokėlėse mokoma atpažinti spekuliacijas, sąmokslų teorijas remiantis tikrais faktais.
Tikrai, pusiau tiesa tiesa netampa, nors ir remiamasi faktais. Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiginys, esą krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kreipėsi į prokuratūrą „tik dėl etikečių, o ne dėl išpūstos kainos“, yra klasikinis žaidimų pusiau tiesomis pavyzdys. Tiesa ta, kad KAM kreipėsi ir dėl sukčiavimo, ir atsakingo pareigūno asmeninės kaltės įvertinimo. Tai yra nepaneigiamas faktas.
Ikiteisminei tyrimo institucijai buvo pateiktas aiškus kreipimasis. „Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą buvo įžvelgti nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 229 straipsnį, tai yra tarnybos pareigų neatlikimas, taip pat minėtos kompanijos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje – sukčiavimo požymiai.“ (KAM, 2014). Prezidentė užsiima žodžių ekvilibristika manydama, kad niekas nemato, o matantys nesusigaudo.
Dėl pastarosios įžvalgos ji yra teisi. Jeigu net profesionalūs žurnalistai nemato reikalo paaiškinti skaitytojui, kas ir už ką atsakingas KAM ir kariuomenėje, kaip konkrečiai vyksta pirkimai, kas juos kontroliuoja ir kaip, kokiu būdu KAM sužinojo apie „auksinius virtuvės įrankius“, kaip gali susigaudyti eilinis skaitytojas?
Kaip gali ką nors suvokti skaitytojas, jeigu jam nepateikiama tiksli viso įvykio seka ir laiko chronologija? Detalės juk svarbios, nes, kaip sakoma, velnias glūdi detalėse.
Tik Pulkininkų asociacijos atstovas pulkininkas leitenantas A.Demenius suprato poreikį paaiškinti, bet, pasakęs A, turėjo ir pasakyti B.
Nepasakyta, kad apie problemą dėl pirkimų buvo operatyviai pranešta KAM ir tiek pat operatyviai imtasi priemonių.
Esu objektyvumo siekiantis žurnalistas. Ir nesu nė vieno politiko gynėjas, nesvarbu, kokia jo politinė spalva. Man svarbi tiesa. Todėl stebėdamas viešojoje erdvėje diskusijas apie įžūliai permokėtus virtuvės įrankius, o dabar ir dėl palapinių, paklodžių, batų bei kovinių pirštinių, matau neleistiną aiškumo trūkumą.
Kas sumokėta, kiek sumokėta, kada sumokėta, kas tos preliminarios pirkimo sumos ir kiek iš tikrųjų buvo sumokėta. Kiek kartų laimėjo konkursus tiekėjas „Nota bene“ ir kokiomis sumomis per tam tikrą laiko tarpą? Nes viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai neatitinka tikrovės.
Pavyzdžiui, KAM biurokratiškai kalba apie per dideles „virtuvės įrankių kainas“, bet Viešųjų pirkimų tarnyba tuos įrankius įvardija. Savaime suprantama, kad žmonės įsiunta išgirdę nežemišką šakutės ar peilio kainą.
Kol „auksiniai šaukštai“ tebuvo įvardinti biurokratiškai „virtuvės įrankiais“, nė viena žiniasklaidos priemonė nuo 2014 metų gruodžio iki 2016 rugpjūčio 29 dienos nematė reikalo atkreipti dėmesį į KAM kreipimąsi į prokuratūrą dėl virtuvės įrankių už gigantišką kainą.
KAM nepranešė visuomenei pati? Minusas rimtas, be abejo. Kodėl nepranešė? Šiandien, tiesa, visiems kritikuojantiems nusispjauti dėl KAM savalaikio greito kreipimosi į prokuratūrą. Nes faktai yra faktai. Jų nepaneigsi. Ši tema tapo neįdomi. Visiems puolantiems dabar knieti kitas rimtas klausimas – kodėl apskritai nebuvo nutrauktas bendravimas su „Nota bene“? Kur šuo pakastas? Teisingas klausimas. Apie tai vėliau.
Spragų informacijoje daug ir jos rimtos. Pabandysiu jas užpildyti faktais, ne interpretacijomis. Taigi, visame šiame politiniame farse (susipažinęs su detalėmis negaliu kitaip manyti), kurio tikslas – sudoroti vieną politinę partiją bet kokiais būdais, dalyvauja Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolierius, Vilniaus apygardos prokuratūra ir dabar jau Generalinė prokuratūra, Prezidentūra ir opozicija.
„Landsbergių klano kontaktai su „Nota bene“ – atleiskite, šių „kontaktų“ nesiruošiu komentuoti. Nebent bus įrodyta kitaip. Dėl to nuoširdžiai abejoju.
Pradėkime nuo KAM atsakingų už viešuosius pirkimus skyrių bei departamentų. Informacija pateikta KAM ir kariuomenės. Kalbėjausi su ministru J.Oleku ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Vytautu Jonu Žuku. Taip pat su Pulkininkų asociacijos atstovais. KAM atsakingas už, pavyzdžiui, kovinės ekipuotės (uniforma, asmeniniai daiktai ir t.t.) įsigijimą, viešuosius pirkimus ir jų kontrolę KAM ir kariuomenėje. Už viešuosius pirkimus ir sutartis su tiekėjais atsakinga KAM.
Kariuomenės atsakomybė. Svarbu pabrėžti, kad kariuomenės vadas nėra atsakingas už viešuosius pirkimus ir jų kontrolę. Jis nėra asignavimų valdytojas. Anot Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto V.J.Žuko, per savo pavaldžias institucijas jis atsako tik už kariuomenės poreikių ir jų techninių savybių nustatymą. Todėl reikėtų atsargiau naudoti antraštes, kaip „kariuomenė pirko“.
Valstybės kontrolė
„Aukščiausioji audito institucija (Valstybės kontrolė – A.V.), atlikusi Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. finansinį (teisėtumo) auditą, teigia, jog ministerija daro pažangą valdydama turtą ir lėšas ir yra pastebimai sustiprinusi savo vidaus kontrolę.
Pasak auditorių, ministerijos konsoliduotose ir finansinėse biudžeto vykdymo ataskaitose reikšmingų netikslumų nenustatyta. Auditoriai ministerijai nurodė sritis, kuriose, jų nuomone, yra galimybių padėtį pagerinti, ir pateikė rekomendacijas.“
Šios išvados darytos 2015 metų rugsėjo 23 dieną. Ar Valstybės Kontrolė nežinojo, kad ministras J.Olekas jau veik porą metų bandė teisiniu būdu išsiaiškinti permokas už „auksinius“ virtuvės įrankius?
Pasirodo, žinojo. Keista, juk pats valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys žiniasklaidai pareiškė, kad jis „viską žinojo ir žinome dar daugiau“. Jeigu žinojo, kodėl tylėjo? Ir kodėl rašė pagiriamąją išvadą žinodamas apie KAM kreipimosi į prokuratūrą istoriją pradedant nuo 2014 metų gruodžio mėnesio?
KAM sudaro sutartį su „Nota bene“ 2014 metų spalio 8 dieną, o tų pačių metų gruodį Antras operatyvinių tarnybų departamentas AOTD (žvalgyba) informuoja KAM apie galimą sukčiavimą dėl gautų įrankių. Įdėmiai įsiskaitykite į KAM kreipimosi į Vilniaus apygardos prokuratūrą chronologiją nuo 2014 metų spalio 8 dienos iki 2016 metų rugpjūčio 17 dienos.
Viešųjų pirkimų tarnyba
Ar matėte prezidentės D.Grybauskaitės, valstybės kontrolieriaus A.Dulkio bei Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Dianos Vilytės nuotrauką, darytą Prezidentūroje?
Kas moka skaityti kūno kalbą, aptarkite patys, kokią žinią siunčia vienas kitam ir visuomenei trys asmenys. Subordinacija, prisitaikėliškumas, nuolankumas bado akis. Savaime kyla mintis, ar tų dviejų institucijų vadovai yra nepriklausomi nuo politikų.
O ir susitikimo tikslas įdomus: „Aptarti neatidėliotinų priemonių, kurios padėtų „užkardyti sisteminius ir besikartojančius viešųjų pirkimų pažeidimus krašto apsaugos sistemoje.“
Įdomu, kas nusprendė, kad pažeidimai sisteminiai, kai VPT ir VK nuolat visus ketverius metus glaudžiai dirbo su KAM? Ir VPT rugpjūčio 29 dieną paskelbė ne savo tyrimus, bet KAM. Vadinasi, tikrai viską žinojo „ir žinojo daugiau“, anot VK vadovo. Žinojo, bet abu tylėjo. Kažkoks absurdas. Prezidentė taip pat ir jiems turėtų pasiūlyti pasitraukti iš pareigų.
Kontroversiška „Nota bene“
Stebėdamas žiniasklaidą, klausydamasis kalbų TV ekranuose stebiuosi visokiomis skirtingomis sumomis.
Pavyzdžiui, vienas žinių portalas teigia, kad KAM nuo 2012 iki 2016 metų pasirašė su „Nota bene“ daugiau nei 20 milijonų eurų, kitur 30 milijonų eurų per 10 metų vertės sutartis.
Tikrai? Norėčiau žinoti, ar kalbama apie preliminarias sutartis, nes jos neįpareigoja pirkti už visą numatytą sumą. Preliminarios sutartys reikalingos siekiant išvengti dar vieno viešųjų pirkimų konkurso.
Stebėjausi, kol nenuėjau į KAM ir nepaprašiau pateikti man informacijos apie KAM bendradarbiavimo mastą su „Nota bene“ įmone.
Nuo 2009 iki 2016 metų bendras KAM sutarčių skaičius – 2748. Vien 2013–2016 m. sudarytos sutartys su 248 įmonėmis. Su „Nota bene“ – 67 sutartys. Pasirodo, „Nota bene“ nėra vienintelis tiekėjas. Ar visada sąžiningas? Keli ypač rimti atvejai netolimoje praeityje rodo, kad ne. Kaip ten rusai sako? „Žadnost frajerą gubit.“
O apie kokias sumas kalbama? KAM pateikia 2010–2016 metų krašto apsaugos sistemos išlaidas įsigijimams ir įmonei „Nota bene“. 2016 metais išlaidoms „Nota nene“ skirta 2,3 milijono eurų. Tais pačiais metais kitų išlaidų suma be „Nota bene“ – 343,9 milijono eurų.
Procentais išlaidos, skirtos šiai įmonei, – 0,7 proc. Žinome, kad 2014 metais numatytos preliminarios išlaidos „Nota bene“ įmonei 0 1,622 milijono eurų stabdomos ir prašoma grąžinti 173,9 tūkst. eurų. Čia ta suma, į kurią pateko ir „auksiniai įrankiai“.
Atsakingo už pirkinio kontrolę kariuomenės pareigūno Dambrausko aplaidumas? Neturėjo laiko įdėmiai peržiūrėti bent dvidešimt skirtingų vienetų kainų sąraše? O gal sąmoningas aplaidumas?
Tad dabar esminis klausimas – kodėl aptikus „Nota bene“ įmonės sukčiavimą įmonės nebuvo atsikratyta?
Juk susimovusio pareigūno atsikratė labai greitai. Anot ministro J.Oleko, jis siekė aiškios prokuratūros pozicijos bei vėliau teismo nutarimo KAM naudai, kuris leistų įtraukti įmonę „Nota bene“ penkeriems metams į juodąjį sąrašą.
Dar vienas paaiškinimas: teisininkai perspėjo ministrą nenutraukti bendradarbiavimo su sukčiaujančia įmone kitose srityse, nes gali grėsti ilgi bei brangūs teisminiai ginčiai. Nesu teisininkas, todėl spręskite patys. Žinoma, galiu pasiteirauti teisės ekspertų, bet šiuo atveju noriu parodyti neaiškumo pasekmes pasitikėjimui žmogumi.
Beje, kalbant apie galimą pasitikėjimo karinėmis pajėgomis kritimą arba žlugimą, kaip kam patinka. Šioje vietoje, kas netingi, spekuliuoja sunkiomis kariuomenės ar KAM įvaizdžiui pasekmėmis. Jeigu vienas žmogus gali sunaikinti pasitikėjimą mūsų armija ir KAM, tai mes turime armiją ir ministeriją, nevertas pavadinimo. Apie teisę ir politinę atsakomybę vėliau.
Generalinė prokuratūra
Vilniaus apygardos prokuratūra dvejus metus stumdė į šalį KAM prašymą pradėti tyrimą lyg karštą bulvę. Staiga Generalinė prokuratūra nusprendžia šią karštą bulvę paragauti. Kodėl taip staiga? Dėl visuomenės triukšmo? Nenoriu spekuliuoti, bet gerai, kad imsis tirti. Teisinis aiškumas sustatys viską į savo vietas. Bent parodys, kur politikavimas, kur rimti reikalai.
Prezidentė
Be abejo, D.Grybauskaitė teisi, kad socialdemokratų politiniai oponentai gavo puikią dovaną. Prieš rinkimus bet koks politinio priešininko susimovimas pagrįstai tampa politinių spekuliacijų objektu.
Šiuo atveju mes kalbame apie atsakingas už Lietuvos saugumą karines institucijas. Todėl dėl bendro labo, dėl pasitikėjimo krašto apsaugos struktūromis nemenkinimo priešiškais sumetimais būtina vengti neaiškumų. Nėra sunku diskredituoti šias gyvybiškai svarbias Lietuvos saugumo užtikrinimo institucijas, ypač kai jos pačios susimauna.
Todėl prezidentės įžūlus melavimas tik dar sustiprina nepasitikėjimą valdžios viršūnėmis. Prezidentė taip negali pakęsti socialdemokratų ir Co, kad, matyt, kantrybė baigėsi likus mėnesiui iki rinkimų. Kam reikalingas chaosas?
Žmonės patys atsirinks pelus nuo grūdų, kam dar jais taip neatsakingai manipuliuoti, kaitinti atmosferą? Taip, deja, socialdemokratai su ta nelemta koalicija vis susimauna kapitaliai su švogerizmu ir su odiozinių figūrų toleravimu, rašiau ne vieną kartą apie tai. Šiuo atveju KAM ministras nuosekliai, aktyviai kreipėsi į teisėsaugą. Retas atvejis Lietuvos politinėje „gadynėje“. Kodėl turėčiau į tuos faktus numoti ranka? Ir už tai reikia mušti žmogų?
Jeigu būtų viską neigęs, slėpęs, nesikreipęs į teisėsaugą, bausmė aiški – pasitraukti, ir kuo greičiau. Šaukčiau kartu su kitais. Gal kaip tik šiuo neeiliniu atveju reikėtų palaukti teisėsaugos išvadų, ar/ir VPT tyrimų, galimai įrodysiančių sistemingą, sąmoningą, neleistiną ministro J.Oleko aplaidumą, kurio nerado 2015 metais.
Ministras prisiima visą atsakomybę, įtvirtintą VPT įstatymu. Visa kita – nešvankus, neatsakingas Lietuvos prezidentės politinis farsas. Ir, be melo, yra rimtų argumentų dėl vieno kito neaiškumo. Kodėl jais nepasinaudojus?
Dabar gi matome, kaip politinė atsakomybė diskredituojama, nes ji tampa nemėgstamo politiko ir tiek pat nemėgstamos partijos sudorojimo įrankiu.
Opozicija
Ar opozicija žinojo apie KAM problemas su „Nota bene“? Jeigu žinojo, kodėl tylėjo, ir jeigu nežinojo, kodėl nežinojo?
Štai ir pasidalijau savo nuomone apie sąmokslo kūrimo mechanizmą pusiau tiesų pagrindu. Jeigu sugebėjote perskaityti iki pabaigos, vadinasi, nesate valdomi robotai. Šį kartą nepatenku į pasipiktinusių šventųjų tarpą. Kartais, matote, ir šventieji klysta.
