Kaltinimas melu iš vyriausiosios ginkluotojų pajėgų vadės lūpų nuskambėjo po vakarykščio jos susitikimo su Seimo valdybos nariais. Negana to, prezidentė paragino J.Oleką trauktis iš posto.
Bet ministras toliau laikėsi savo: pripažinęs, kad D.Grybauskaitės žodžiai žeidžia, trauktis iš pareigų jis nesirengė. To nereikalavo ir premjeras Algirdas Butkevičius, paraginęs prezidentę baigti politikuoti.
Kirto ir visai partijai
Seimo valdyboje nuskambėjusį reikalavimą patraukti ministrą iš posto D.Grybauskaitė pakartojo ir vėliau, paklausta apie jo likimą.
Šalies vadovė emocingai paaiškino, kodėl J.Olekas turėtų trauktis: „Tokia situacija kompromituoja ir mūsų politines pastangas apsaugoti valstybę, skirti didesnį finansavimą, kompromituoja mūsų sprendimus žmonių akyse, todėl politinę atsakomybę turi prisiimti ministras, kad nekompromituotų ne tik krašto apsaugos sistemos, bet ir valstybės, ir Socialdemokratų partijos.
Kreipiuosi tiek į ministrą, tiek į socialdemokratų vadovybę: prisiimti politinę atsakomybę – vadinasi, nustoti daryti gėdą valstybei ir krašto apsaugos sistemai. Tai reiškia, kad toks ministras negali dirbti ir dar išėjęs meluoti ir aiškinti, jog kreipėsi į prokuratūrą.“
Anot D.Grybauskaitės, ministras meluoja aiškindamas, kad Krašto apsaugos ministerija pati kreipėsi į prokuratūrą dėl įtartinai brangių pirkinių: „Galiu patikslinti, kad 2014 metais krašto apsauga kreipėsi į prokuratūrą ne dėl kainos, kad ji buvo per didelė aštuonis kartus, o dėl prekių žymėjimo ir pavadinimų etiketėse.
Tačiau koks skirtumas, kaip tą šaukštą pavadinsi.“
Smūgis buvo netikėtas
Tuo metu, kai šalies vadovė vanojo J.Oleką, krašto apsaugos ministras dėl brangių kariuomenės pirkinių aiškinosi interpeliacija jam grūmojančioje Liberalų sąjūdžio frakcijoje.
Išgirdęs apie prezidentės paskelbtą nuosprendį ir kaltinimus melavus ministras atrodė kiek sutrikęs.
„Aš manau, kad galėsiu su prezidente tiesiai pakalbėti, be tarpininkų. Man prezidentė taip nesakė“, – kalbėjo J.Olekas, paklaustas, ar šįkart ketina paisyti prezidentės raginimo atsistatydinti.
J.Olekas tvirtino nemelavęs sakydamas, jog ministerija siekė, kad būtų pradėtas tirti įtarimų sukėlęs pirkimas: „Mes kreipėmės dėl mūsų darbuotojų pareigų neatlikimo, tai yra ar nėra mūsų darbuotojų kaltės sudarant šį sandorį, ir antra – dėl bendrovės, ar nėra jos sukčiavimo. Neteisingas kainos pateikimas vienas iš galimo sukčiavimo epizodų.“
Krašto apsaugos ministerijos vadovas teigė, kad būtent virtuvės reikmenų kainos sukėlė įtarimų, o kreipimesi nieko nėra parašyta apie lipdukus.
Signalas – iš departamento
„Lietuvos ryto“ paprašytas įrodyti, kad tyrimą dėl šokiruojančių šaukštų ir samčių kainų tikrai inicijavo jo vadovaujama ministerija, J.Olekas parodė šūsnį tai iliustruojančių dokumentų.
Viename jų užfiksuota, kad ministrui informaciją apie realių kainų neatitinkančius nusipirktus virtuvės reikmenis pateikė Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
Dokumentas apie įtartiną pirkimą ministrą pasiekė 2014 metų gruodžio 8 dieną. Po kelių dienų J.Olekas generaliniam inspektoriui davė nurodymą patikrinti faktus.
Pradėjusi tyrimą inspekcija kreipėsi į Vidaus audito departamentą su prašymu įvertinti, ar už įsigytas prekes nebuvo permokėta.
Audito metu nustatyta, jog už virtuvės įrankius, įsigytus pagal kariuomenės Materialinių resursų departamento ir bendrovės „Nota bene“ 2014 metų spalio 8 dieną sudarytą sutartį, galbūt buvo sumokėta vidutiniškai 7,8 karto (arba 15 151 litu) brangiau, nei analogiškos prekės kainuoja rinkoje.
Todėl Generalinės inspekcijos pareigūnai padarė išvadą, kad pirkimą vykdę departamento darbuotojai, atsakingi už vidaus kontrolę, neužtikrino lėšų naudojimo efektyvumo ir racionalumo principų.
Tyrimą inspekcija baigė pernai balandį ir visą surinktą medžiagą, kurioje yra ir viešai skelbtos nuotraukos su virtuvės reikmenimis bei jų kainomis, perdavė ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančiai karo policijai.
Beje, kol buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kariuomenės vadui buvo nurodyta nevykdyti preliminarios sutarties su „Nota bene“ ir sustabdytas jos pateiktų prekių išdavimas.
Tyrė tik vieną epizodą
Vakar J.Olekas pateikė ir Generalinės inspekcijos išvadą, iš kurios matyti, kad į karo policiją pernai vasarį buvo kreiptasi ne tik dėl galimo sukčiavimo, bet ir dėl galimos nusikalstamos Materialinių resursų departamento darbuotojų veikos.
Bet praėjusių metų kovą karo policijos Vilniaus įgulos vadas, vykdantis karo policijos vado funkcijas, majoras Laimas Baliūnas ministrą raštu informavo, kad pagal Generalinės inspekcijos pateiktą medžiagą pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas – dėl galimo sukčiavimo, kuriuo buvo įtariama „Nota bene“.
Šiam ikiteisminiam tyrimui, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis kariškiams pateiktos prekės (lauko virtuvės atsarginės detalės ir agregatai) buvo pažymėtos ne tik gamintojo duomenimis, bet ir „Nota bene“ lipdukais, vadovavo ir jį organizavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuroras Mantas Januškevičius.
Tuo metu pradėti tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo nesiryžta, nes tam esą nebuvo pakankamai objektyvių duomenų. Šiai nusikalstamai veikai konstatuoti būtinas požymis – padaryta didelė žala.
„Turimoje medžiagoje nesurinkta duomenų apie tai, kad padaryta didelė žala“, – nusprendė karo policija. Bet ji pasiūlė atnaujinti vykdytą tarnybinį patikrinimą dėl atsakingų krašto apsaugos sistemos darbuotojų galimų drausmės pažeidimų.
Generalinis inspektorius brigados generolas Algis Vaičeliūnas vakar „Lietuvos rytą“ informavo, kad taip ir buvo padaryta – tyrimas atnaujintas, o tuomečiam Materialinių resursų departamento vadovui Valdui Dambrauskui paskirta drausminė nuobauda.
Bylą nutraukė po metų
Prokurorų kontroliuojamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, kurio sėkminga baigtis galėjo kariškiams leisti nutraukti sutartį su „Nota bene“ ir užkirsti kelią jai dalyvauti kituose pirkimuose, buvo atliekamas daugiau kaip metus.
Bet ir šis tyrimas baigėsi niekuo. Šių metų birželį prokuroras M.Januškevičius informavo Viešųjų pirkimų tarnybą, kad tyrimas dėl sukčiavimo nutrauktas nenustačius šios veikos požymių.
Tik Viešųjų pirkimų tarnybai paviešinus informaciją apie brangius samčius ir kilus skandalui, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis savo pavaldiniams nurodė iš naujo įvertinti jau priimtus sprendimus.
Buvo pranešta ir STT
Generalinio inspektoriaus A.Vaičeliūno teigimu, apie įtarimų sukėlusius kariškių pirkinius ir dėl to atliktą patikrinimą buvo informuoti ne tik prokurorai.
Pernai spalio mėnesį J.Olekas apie atskleistą galimą korupciją pranešė ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Ši informacija buvo paskelbta STT interneto svetainėje, ją dar galima rasti ir Krašto apsaugos ministerijos interneto puslapyje.
Kairieji gynėsi puldami
Todėl išgirdęs prezidentės kaltinimus melu J.Olekas reagavo jautriai: „Aš nesutinku su ta kritika – ji žeidžia mane kaip žmogų, kuris tarnauja valstybei tiek laiko.“
O Socialdemokratų partija išplatino griežtą pranešimą: „Socialdemokratai kelia klausimą dėl pačios prezidentės atsakomybės, gebėjimo vykdyti tiesiogines pareigas ir jos vykdomos politikos pasekmių šalies ir visų žmonių gyvenimui.
Kalbėdama apie korupcijos apraiškas ir ydingą viešųjų pirkimų tvarką prezidentė nereikalauja atsakomybės ir darbo rezultatų iš tų institucijų, už kurias atsako ji pati. Prokuratūra šioje viešųjų pirkimų istorijoje kažkodėl neliečiama ir dangstoma.
Reikalaudama krašto apsaugos ministro atsakomybės dėl jo paties sukontroliuoto ir teisėsaugai perduoto pernelyg brangaus viešojo pirkimo prezidentė šioje istorijoje nemato savo atsakomybės dėl visiškai neatsakingo prokurorų darbo.
Dvejus metus vilkinusi ir nutraukusi tyrimą prokuratūra prezidentei įtiko leisdama paviešinti medžiagą kaip viešą kaltinimą.
Kodėl įtarimai nebuvo pateikti teisėtu būdu?“
Partneriai nenurašo
Valdančiosios koalicijos partneriai irgi nepuolė nurašyti krašto apsaugos ministro.
Anot politologų, vertėtų įsidėmėti „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko europarlamentaro Rolando Pakso pasakytus žodžius. Jis stebėjosi, kodėl atpirkimo ožiu siekiama padaryti tik J.Oleką.
„Aš – prieš ministro pasitraukimą. Mano supratimu, reikėjo išvaikyti kažkokį intendantūros skyrių, įskaitant kokį jefreitorių ar viršilą, ir per tris valandas pabaigti tą istoriją.
O jei mes nesugebame tokio dalyko padaryti, visiems reikia atsistatydinti – pradedant sausumos kariuomene, tada kariuomenės vadui, ministrui ir galų gale vyriausiajai ginkluotųjų pajėgų vadei“, – BNS kalbėjo R.Paksas.
Darbo partijos pirmininko europarlamentaro Valentino Mazuronio manymu, sprendimą dėl krašto apsaugos ministro turi priimti socialdemokratai. Tačiau, anot politiko, sukeltas skandalas, kai kariaujami viešųjų ryšių karai, Lietuvos kariuomenės įvaizdžiui ir autoritetui jau padarė didžiulę žalą.
Užkulisiuose – spėlionės
Tad ko siekia prezidentė pūsdama virtuvės įrankių skandalą?
Politikos užkulisiuose svarstoma, kad D.Grybauskaitei greičiausiai nerūpi, ar likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos nusiris vieno ministro galva, arba ne. Spėjama, kad šalies vadovė taip siekia ne tik pakirsti socialdemokratų reitingus, bet ir pašalinti galimus pretendentus į premjero postą.
Kalbama, esą jei socialdemokratai laimėtų daugiausia mandatų Seime ir įgytų galimybę formuoti naują valdančiąją koaliciją, prezidentė nenorėtų, kad premjero postas vėl atitektų A.Butkevičiui.
Manoma, kad jai būtų labiau priimtina finansų ministrės Rasos Budbergytės kandidatūra.
Buvo prognozuota, kad į šią poziciją galėtų pretenduoti partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas arba J.Olekas, tačiau po Prezidentūros sukelto skandalo pastarasis būsimoje Vyriausybėje vargu ar turi galimybių užimti net ministro postą.
Ne visi griežti pareiškimai buvo veiksmingi
* Aštrios prezidentės D.Grybauskaitės kritikos pastaruoju metu yra sulaukęs ne vienas šios Vyriausybės ministras.
* Rugpjūčio 29 d. prezidentė pareiškė, kad žemės ūkio ministrės „darbietės“ V.Baltraitienės vakarienės su medžiokle istorija yra nepateisinama, ir „jei jau ministrai nesugeba suprasti savo elgsenos padarinių, tai galutinę atsakomybę, ir asmeninę, prisiima premjeras už visą Vyriausybę“. Ministrė pareigas eina iki šiol.
* Kovo 3 d. prezidentė nurodė, kad viešai paskelbti pokalbių įrašai dėl vadinamajam Vijūnėlės dvarui Druskininkuose palankaus sprendimo derinimo pasėjo dar didesnių abejonių dėl aplinkos ministro „tvarkiečio“ K.Trečioko veiklos, ir paragino premjerą spręsti dėl jo galimybės toliau eiti pareigas. Ministras pareigas išsaugojo.
* Sausio 29 d. prezidentė pasakė nematanti galimybių tuometinei sveikatos apsaugos ministrei socialdemokratei R.Šalaševičiūtei likti poste po to, kai ji viešai prisipažino kažkada davusi medikams kyšį. Netrukus po to ministrė atsistatydino.
* Pernai lapkričio 20 dieną prezidentė apgailėtina pavadinto situaciją, kai Vilniuje įtariamasis pagrobė policijos pareigūnų automatą, ir pareiškė, kad atsakomybės neprisiimantis tuometis vidaus reikalų ministras S.Skvernelis ne pirmą kartą demonstruoja žemą politinį lygį. S.Skvernelis po šio pareiškimo įteikė atsistatydinimo pareiškimą, bet premjero sprendimu liko eiti pareigas. S.Skvernelis iš posto pasitraukė vėliau, kai apsisprendė eiti į rinkimus su „valstiečiais žaliaisiais“. (BNS)
G.Vagnorius pasitraukė iškelta galva
* Anksčiau irgi būta kibirkščių tarp Prezidentūros ir Vyriausybės.
* 1999 metų pavasarį įsiplieskė konfliktas tarp prezidento V.Adamkaus ir tuomečio premjero G.Vagnoriaus, šalies vadovui suabejojus, ar skaidriai Vyriausybė vykdo vadinamąjį elektros tilto į Lenkiją projektą.
* V.Adamkus dėl to iškvietė į Prezidentūrą tuometį ūkio ministrą V.Babilių, bet jis atsisakė atvykti pareiškęs, kad tuo pat metu turi dalyvauti Vyriausybės posėdyje. Neoficialiai buvo kalbama, kad vykti ministrui pas prezidentą neleido G.Vagnorius.
* Tai V.Adamkus įvertino kaip akibrokštą. Prezidento nesutarimai su Vyriausybe virto politine krize. Netrukus šalies vadovas, kalbėdamas per televiziją, pareiškė nepasitikėjimą pačiu premjeru G.Vagnoriumi.
* Bet Tėvynės sąjungos tuomet tvirtai kontroliuojamas Seimas balsų dauguma pareiškė pasitikėjimą Vyriausybe ir jos vadovu.
* Tačiau po kelių dienų G.Vagnorius įteikė prezidentui atsistatydinimo pareiškimą ir jis buvo priimtas.
