Ar kai žmogus išvykęs metus, jis jau emigrantas? Ar kai jis nebemoka mokesčių Lietuvai ir nesiunčia perlaidų – tai jau ekonominė problema? O gal problemos prasideda tuomet, kai dingsta trauka savam kraštui ir svetur gyvenimą kuriantis lietuvis jau nebesijaučia ir Lietuvos dalimi? Tokius klausimus diskusijoje „Emigracija: ar priežastis tik maži atlyginimai?“ gvildeno tarptautinio profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ sukviesti įvairių sričių ekspertai.
Emigrantų perlaidos didesnės už ES paramą
Finansų analitikė Jekaterina Rojaka kalbėdama apie emigracijos poveikį Lietuvos ekonomikai sakė: „Perlaidos iš emigrantų sudaro 4 proc. BVP, tai daugiau nei ES parama. Tiesa, šis šaltinis pamažu ima sekti. Nuo įstojimo į ES Lietuvą per metus vidutiniškai palieka 44 tūkst. žmonių. Ketvirtadalis jų – jaunimas, aštuntadalis – vaikai, o juk tai mūsų ateitis.“
Ekonomistė perspėjo, kad emigracija keičia ekonomiką ir senka darbingo amžiaus žmonių rezervai.
„2050 metais Lietuva pagal gyventojų skaičių taps Latvija. Dėl gyventojų mažėjimo pagal BVP vienam gyventojui Lietuva atrodo tiesiog puikiai ir tarp naujųjų ES narių, aplenkėme Estiją. Dėl emigracijos greitai susitraukė nedarbas. Lietuvoje nedarbas yra dviem procentiniais punktais mažesnis nei bendras ES vidurkis, o jei kalbėtume apie jaunimo nedarbą, tai esame žvaigždės. Emigracija pagražina statistiką, bet ne darbo užmokesčio lygį.“
Anot ekonomistės, darbo užmokestis šalyje tikrai nėra didelis: „Pagal šiuos rodiklius esame ES valstybių sąrašo gale, mus gelbėja nebent Bulgarija ir Rumunija. Gerai, kad turime šiuos draugus. Lietuvoje susiformavusi nuomonė, kad madinga išvažiuoti ir tai daryti reikia. Net jei turima kvalifikacija leidžia kur kas geriau praleisti laiką tėvynėje“, – apie emigracijos motyvus kalbėjo pašnekovė.
J.Rojaka priminė, kad gyvenimo lygis šalyje auga, o už paslaugas lietuvis moka perpus pigiau nei standartinis europietis, bet už prekes piniginę atveria tiek pat kaip standartinis europietis.
Diskusijoje dalyvavęs agentūros „Go Vilnius“ vadovas Darius Udrys teigė, kad emigracijos mastas nuteikia labai pesimistiškai: „Man liūdna, kad žmonės, kurie yra mūsų bendruomenė, čia neturi galimybių ir jų ieško kitur. Tautos ir valstybės egzistuoja tam, kad jų piliečiams būtų geriau. Turime pasitempti, nes matome, kad daugeliui žmonių čia nėra gerai, o tai liūdina.“
M.Levickis: „Savęs emigrantu nelaikau“
Lietuvą pasaulyje savo akordeono muzika garsinantis Martynas Levickis teigė, kad studijos Londone buvo buvo būtinas žingsnis norint siekti tarptautinės karjeros: „Savęs nelaikiau emigrantu. Išvykti studijuoti neprilygsta tipiškai emigracijai. Studijos buvo pagrindinė mano išvykimo į Londoną priežastis.“
M.Levickis prisipažino, kad tik padrąsintas kitų žmonių ryžosi išmėginti studijas Londono karališkojoje akademijoje, mat iš pradžių mąstė apie studijas Lietuvoje. „Išvykau ieškoti didesnių perspektyvų, atitinkančių mano viltis. Nemanau, kad emigrantai turi būti vadinami išdavikais. Juk lietuviškas identitetas nėra prarandamas, jie keliasi ketvirtą ryto žiūrėti krepšinio. Studijuodamas užsienyje supratau viena: jei nori siekti kokių nors aukštumų, tai reikia daryti ne per lietuvių bendruomenę, o savo jėgomis“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad studijų metu palaikė ryšius su lietuvių bendruomene, bet konkrečios pagalbos nesikreipė.
„Net į labai norėdamas būti britas negalėčiau juo būti. Matydamas britus, kurie džiaugiasi gyvenimu savo šalyje, ėmiau jiems pavydėti, supratau, kad ir aš noriu gyventi savo šalyje“, – apie tautinį identitetą kalbėjo M.Levickis. Jis pridūrė, kad jam sunku suprasti tuos žmones, kurie dėl visko kaltina blogą valdžia: „Pirmiausia – tai paties žmogaus atsakomybė ir noras bei vizijos, o jei jų pristinga, judėti pirmyn darosi sudėtinga“, – sakė jis.
Emigruoja ir spontaniškai
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Egidijus Barcevičius kalbėdamas apie emigraciją sakė: „Mes emigraciją priimame kaip faktą – daug žmonių išvyko, daug gyvena užsienyje, kai kurie jau grįžo. Emigracija turi ir privalumų – naujos žinios, įgūdžiai ir net perlaidos, bet negalime per daug užsižaisti teigiamais žodžiais. Faktas, kad išvykimo mastas labai didelis, ir akivaizdu, kad turi įtakos šaliai.“
E.Barcevičius teigė, kad kas kartą, kai būna paklaustas, ar emigracija yra didelė problema, pateikia tą patį atsakymą: „Taip, dėl emigracijos turime kur kas mažiau draugų, su kuriais galėtume išeiti išgerti arbatos.“
Anot jo, žmonės kaip vieną dažniausių emigracijos motyvų įvardija ekonominę situaciją, kai negali sudurti galo su galu, tačiau žvelgiant į problemą šalies mastu akivaizdu, kad demografinė situacija turi daug įtakos viešųjų paslaugų sektoriui, pensijoms.
Pasak pašnekovo, migracijos tema apipinta įvairiais stereotipais, bet kartu akivaizdu, kad laisvėja žmonių požiūris: būna atvejų, kai į svečią šalį vykstama aplankyti draugo ir ten kuriam laikui liekama arba norėdami save išbandyti žmonės ryžtasi išvykti visai nemokėdami tos šalies kalbos.
„Neseniai teko skaityti tokį pasvarstymą, kad net jei žmogų be sąmonės nuskraidintumėte į Airiją ir jis atsigautų, infrastruktūra atvykstantiems taip išplėtota, kad jau po kiek laiko jis vienaip ar kitaip būtų pristatytas skinti narcizų“, – kalbėjo E.Barcevičius.
