Kas ir kodėl nori sutrypti žaliąjį Kauną?

„Laikinoji sostinė“

Daugiau nuotraukų (1)

Jadvyga Pekarskaitė

Sep 9, 2016, 11:12 AM, atnaujinta May 13, 2017, 3:58 PM

„Va, kaip gražu dabar, parkas visai šalia, ir tvenkinys yra. Na, ir kas, kad maudyklos pakrantėse kartais žiurkės laigo, o jaunuolių plastikiniame butelyje gal visai ne vaisvandeniai, o koks nors svaigesnis gėralas. Svarbiausia, kad erdvės už lango daug – lyg kaime“, – murmėjo tyliai sau po nosimi, kad kituose dviejuose nuomojamuose kambariuose gyvenantys studentai neišgirstų. Ką tie provincialai supranta apie miesto privalumus ir trūkumus!

„Darykim ką nors, gal net atšaukim mūsų pačių išrinktą ir kažin kodėl vis dar taip populiarų merą, nes netrukus visą Kauną užbetonuos“, – ant anūko mokyklinio sąsiuvinio užrašė mintį Gabrėlijus ir padėjo prie vaiko kompiuterio. Paprašys, kad brūkštelėtų komentarą internete po straipsniais apie Kauno žaliųjų zonų ateitį. Mat miesto valdžia užsimojo į jas įleisti verslą – paskelbė konkursą, kurio laimėtojams atiteks teisė įrengti ir valdyti paviljonus Kalniečių parke, Panemunės šile ir Žemųjų Šančių prieigose – A.Juozapavičiaus prospekte, prie geležinkelio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Atrodytų, džiaugtis reikia, kad imamasi gaivinti kai kurias miesto viešąsias erdves, kuriose iki šiol benamių šunų sutiksi daugiau nei pramogaujančių miestiečių. O ir kas kitas, jei ne verslininkai, į miesto aruodą pinigus lyg bitės medų suneša, todėl kiekviena papildoma galimybė plėtoti jiems veiklą lyg ir būtų sveikintina. Tad ko Gabrėlijui nerimauti ir audrinti vaizduotę būtais ir nebūtais dalykais?

„Yra ko!“ – lyg ir išgirdo balsą iš gretimo kambario. O gal pats garsiai šūktelėjo – koks skirtumas. Tikrai aišku viena – pristatydami konkursą savivaldybės atstovai paskelbė, kad atrinktos vietos yra patrauklios verslininkams ir jose „konkurso laimėtojai galės plėtoti įvairią veiklą – ar tai būtų kavinės, ar dviračių nuoma, ar kas nors“.

Va, va – tas „kas nors“ ir neduoda ramybės Gabrėlijui. Jei iš tikrųjų dar nėra nuspręsta, ką verslininkai galės tose žaliosiose erdvėse veikti, tai gal tikrai verta suklusti visiems kauniečiams? Gal net patiems verslininkams, nenorintiems užsiimti tuo „kuo nors“.

Net vadinamojoje Žaliakalnio Brazilkoje be patogumų ir televizorių gyvenantys kai kurie miestiečiai yra girdėję ne vieną istoriją, kaip miesto valdininkų patepimą gavę verslininkai spjauna ne tik į kaimynų interesus, bet ir į įstatymus, o juo labiau valdininkų nurodymus.

Žiūrėk, planuota nediduką, derantį prie aplinkos namą statyti, o išdygo daugiaaukštis monstras ar stiklainis. Arba pažadėjo kas nors iš pateptųjų verslininkui, kad duos leidimą plėtoti veiklą, o koks nors nepateptasis nusikalstamą veiką jo kioskelyje pro langelį įžiūrėjo.

„Iš pradžių ledų kioskas, po to paviljonas, vėliau daugiabutis, verslo centras, degalinė“, – piktinosi visas atkurtos Lietuvos ir Kauno valdžias po kaulelį seniai išnarstęs Gabrėlijus, mąstydamas apie Kalniečių parko ateitį. Jei pristatys verslininkai čia kavinių ir verslo centrų, jis bijos ne tik į balkoną su glaudėmis išeiti, bet ir savo gamybos užpiltinės ragauti – kas norės, tas galės stebėti jo realybės šou.

Gabrėlijus, ir ne tik jis vienas, tikėjosi, kad Kaunas, ypač miegamieji jo rajonai, visada išliks žali ir erdvūs ne tik žmonėms gyventi. Tie, kurie nori pramogų ir grindinio kultūros, tegu kraustosi į Laisvės alėją ar senamiestį, nors net ten gyvenantys neretai taip pat bando išvyti iš savo miegamųjų miesto šurmulį.

Tai vis dėlto ką verslininkai ketina statyti Kalniečių parke, Panemunės šile ir Žemųjų Šančių prieigose? To dar niekas nežino! Savivaldybė skelbė, kad „kokiu verslu atrinktose vietose užsiims konkurso laimėtojas, priklauso nuo jo paties sumanymo“.

Todėl Gabrėlijus kiekvieną dieną seka savivaldybės pranešimus ir tikisi, kad sveikas protas nugalės. Konkurso nugalėtojai paaiškės jau po savaitės.

Kauną iš esmės gražinti ir naujiems iššūkiams prikelti pasiryžę miesto valdžios vyrai ir moterys pasipiktins, kad be reikalo šnekama apie galimą gaisrą, kai net malkų laužui sukurti dar nėra. Gal ir taip. Tačiau kaip dažnai gesintuvo griebiamasi tada, kai užgesinti liepsnos jau neįmanoma, o pakeisti degėsiais virtusią idėją kainuoja ne jos autoriams, o mums visiems.

Dalies tiesos sakymas – dažna nepasitenkinimo valdžia priežastis. Kaip ir besaikis gyrimasis kartais tuo, kas dar nepadaryta. Žinoti miesto plėtros kryptį reikia, jei tai tikrai yra kryptis, o ne tik bandymas įsivelti į mūšį ir laukimas, kas ką nugalės.

„Laikinoji sostinė“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.