Už tai, kad prezidentės vetuotas įstatymas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 88 Seimo nariai. Po svarstymo komitete į plenarinių posėdžių salę jis grįš kitą savaitę.
Šalies vadovės veto pristačiusi jos patarėja Lina Antanavičienė pabrėžė, kad Seimo priimtas reguliavimas smarkiai pablogina nevaisingų porų situaciją. D.Grybauskaitė siūlo atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras neriboti embrionų skaičiaus, leisti lytinių ląstelių donorystę ir embriono diagnostiką prieš perkeliant jį į moters gimdą – Seimas priimdamas įstatymą tai uždraudė.
„Negirdint žmonių problemų, daugiau kaip 50 tūkst. porų poreikių, medikų ir akademikų argumentų, šiuo įstatymu pabloginta jau dabar taikoma nevaisingumo gydymo praktika ir pačių pažangiausių metodų prieinamumas mūsų žmonėms. Prezidentės vertinimu, įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas yra ydingas dėl šių priežasčių: pataisos pažeidžia Konstitucijos straipsnį, kuriame numatoma valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata ir užtikrinti geriausią medicininę pagalbą žmogui“, – sakė prezidentės poziciją pristačiusi L.Antanavičienė.
Ji pabrėžė, kad pagal tarptautinę praktiką nevaisingumas apibrėžiamas kaip liga, o Seimo pasirinktas jos gydymo variantas „neatitinka pažangios ir etiškos medicinos normų“. „Jis taip pat kelia riziką moters ir vaiko sveikatai. Beveik visose Europos šalyse yra neribojamas sukuriamų embrionų skaičius, išskyrus vienintelę Maltą, tokių ribojimų jau atsisakė ir Italija, nes įstatymas buvo pripažintas žalojančiu moters sveikatą, antikonstituciniu“, – sakė patarėja.
Seimas, birželį priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, apsisprendė, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai sako ginantys žmogaus gyvybę nuo jo pradėjimo momento ir norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudoti embrionai būtų naikinami.
Prezidentė teigia, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai. Pagal D.Grybauskaitės pasiūlytą projektą galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priimtų sutuoktiniai, o neperkelti embrionai galėtų būti šaldomi – laikomi lytinių ląstelių banke.
Prezidentė taip pat kritikuoja draudimą neleisti atlikti genetinės diagnostikos pasirenkant embrioną dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Tokio draudimo šalininkai teigia, kad embrionas jau yra žmogus, kuris turi būti gydomas, o ne naikinamas.
Seimas buvo numatęs, kad pagalbiniame apvaisinime būtų leidžiama naudoti tik sutuoktinio arba įregistruoto partnerio lytines ląsteles – spermą ar kiaušialąstes. Jie argumentuoja, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus.
D.Grybauskaitės dekrete teigiama, kad tokiu būdu užkertamas kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas. Jame nurodoma, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą.
Pagal prezidentės siūlomą projektą lytinių ląstelių donorystė būtų leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą. Projekte numatyta, kad donoro tapatybė liktų neatskleidžiama, nebent kitaip nuspręstų teismas dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.
Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia šaldyti embrionus ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje iš dalies finansuojamas valstybės. Lietuvoje iki šiol pagalbinio apvaisinimo procedūros neįteisintos įstatymo, tad jos nefinansuojamos valstybės. Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose klinikose, ji kainuoja apie 2 tūkst. eurų.
Anot prezidentės dekreto, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantį vaikų.
