– Pakalbėkime, ar po kilusio vadinamojo šaukštų skandalo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas gali toliau eiti pareigas. Prezidentė vis kartoja juo nepasitikinti, o jūs jį ginate. Kodėl? – žurnalistė Daiva Žeimytė paklausė premjero.
– Aš nesuprantu, kuo nepatenkinta prezidentė ir kodėl ji kuria tokią atmosferą visuomenėje? Norėčiau gyventi sąžiningoje ir teisingoje Lietuvoje, todėl man nepatinka tai, kas pastaruoju metu joje vyksta.
Įsukome į neteisinį, nedemokratinį valstybės kūrimo kelią.
Galiu pasiguosti nebent tuo, kad artėja rinkimai į Seimą ir plūstelėjo nepagrįstos informacijos srautas.
– Kas, jūsų manymu, nepagrįsta, pavyzdžiui, šaukštų skandale?
– Kažkas paskleidė melą, ir visi iš karto patikėjo.
Juk teismas pripažino, kad prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl šaukštų. Vadinasi, jis buvo pradėtas.
Kas kreipėsi, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas? Krašto apsaugos ministras.
Jis kreipėsi į Generalinę inspekciją, inspekcija kreipėsi į ministerijos vidaus auditą.
Vidaus auditas buvo atliktas ir nustatyti pažeidimai.
– Dėl ko buvo kreiptasi? Dėl pavadinimo ar kainos?
– Krašto apsaugos ministerijoje yra departamentas, kuris atsakingas už viešuosius pirkimus.
Jei vidaus auditas nustato pažeidimų, krašto apsaugos ministras kreipiasi į Generalinę inspekciją.
Toliau pagal Kariuomenės statutą krašto apsaugos ministrui yra suteikta teisė per Generalinę inspekciją kreiptis į karo policiją.
Karo policija turi beveik tokias pat teises kaip ir prokuratūra pradėti ikiteisminį tyrimą. Ten yra išvardinta kokių keturiolika punktų.
– Ar išpūsta kaina paminėta tuose punktuose?
– Taip, žinoma. Tai pareiškiu atsakingai ir sąžiningai.
Visa medžiaga buvo atiduota karo policijai, ji pradėjo ikiteisminį tyrimą. Į karo policijos veiklą neturi teisės kištis nei krašto apsaugos ministras, nei premjeras, nei kiti.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bet karo policija neturi teisės jo nutraukti – nutraukė prokuroras. Ten aiškiai parašyta – dėl sukčiavimo.
– Kodėl tokie dalykai nutinka? Gal reikia kalbėti apie viešųjų pirkimų sistemos netobulumus? Ši situacija parodė, kad iš valstybės kišenės pelnosi verslas.
– Nė vienas ministras net fiziškai negali gilintis į visus pirkimus. Jų ypač daug Krašto apsaugos ministerijoje.
– Tai gal reikėtų?
– Įsivaizduokite, jei dabar pradėčiau domėtis, kokie viešieji konkursai vyksta Vyriausybės kanceliarijoje, visi kiti darbai būtų atidėti į šalį.
Aš žinau viena – jei ten bus pažeistas viešųjų pirkimų konkursas, tai padaręs žmogus neteks darbo.
Jau 26 metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Gal pagaliau pradėkime reikalauti asmeninės atsakomybės.
Dabar vidurinio sluoksnio valstybės tarnautojai beveik už nieką neatsako.
Aš paprašyčiau jūsų, kaip pardavėjų, įrašyti didelę vienos ar kitos prekės kainą, kad galėtume, paprastai tariant, sudeginti aukšto lygio politiką. Ar taip negali būti?
– Norite pasakyti, jog J.Oleką specialiai degina dėl šaukštų?
– Nebūtinai. Aš apskritai kalbu apie ministro atsakomybę. Išmokime vadovauti vakarietiškai.
Kiekvienas tarnautojas, priimtas į darbą, gauna tam tikrus įgaliojimus savo veiklai.
Todėl priimdamas sprendimus jis prisiima ir atsakomybę.
Aš J.Oleku dėtas būčiau atleidęs tą susikompromitavusį darbuotoją jau kitą dieną.
Matau vieną jo klaidelę – jis dėl to buvo nepakankamai principingas. Kitais atvejais jis elgėsi labai tvarkingai.
Atlikau visą analizę, perskaičiau visą medžiagą, išsiaiškinau įvykių seką: kaip jis elgėsi, kur kreipėsi, ar vadovavosi įstatymais. Viskas padaryta pagal įstatymus.
Šiandien teismas, jei paskaitysite paskutinę jo išvadą, parodė, kad ministras buvo teisus.
– Kaip toliau dirbti ministrui, kuriuo nepasitiki prezidentė?
– Teismas paaiškino, kad jis yra teisus.
– Kalbama labiau apie moralinius, o ne teisinius dalykus.
– Moralinis dalykas yra tik vienas – jis buvo nepakankamai principingas kai kurių darbuotojų atžvilgiu.
Čia nėra skandalas, jį kažkas sukūrė.
– Ir kas gi galėjo sukurti?
– Manau, kad šis skandalas prasidėjo po to, kai krašto apsaugos ministras pats informavo prezidentę apie išpūstas šaukštų ir samčių kainas.
Po dviejų valandų prezidentė paskelbė visiškai atvirkščią pareiškimą.
Pasirodo, ministras nieko nedarė ir net bandė viską nuslėpti.
Argi taip galima elgtis? Matau tik vieną priežastį – artėjančius Seimo rinkimus.
– Norite pasakyti, kad prezidentė, dar prieš paskleisdama informaciją, žinojo apie tikrąją padėtį?
– Taip. Krašto apsaugos ministras su prezidente telefonu kalbėjo ryte, apie 9 val., o jau po dviejų valandų prezidentė dalijo interviu, kuriuose viskas apversta aukštyn kojomis.
Viešųjų pirkimų tarnyba šią informaciją turėjo dar 2015 metų pradžioje.
Tai man papasakojo vienas Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojas.
Jis tvirtino prabilęs dėl to, kad negali pakęsti tokio viešo melo.
Tas darbuotojas man paaiškino, kad yra atskiras skyrius, kuris vertina sutartis, pasirašomas su pirkėjais ar tiekėjais.
Visos tos sutartys yra matomos, žinomos Viešųjų pirkimų tarnybai.
– Kodėl pasakėte, kad skandalus, ypač susijusius su socialdemokratais, kursto prezidentė?
– Pasakiau, kad pastaruoju metu prezidentė aktyviai dalyvauja rinkimų kampanijoje.
– Ar prezidentė konfliktuoja su Vyriausybe, ar su jumis asmeniškai?
– Jeigu atsimenate, prezidentė dar formuojant Vyriausybę yra pasakiusi, kad ji yra nekompetentinga. Ji visą laiką kritikuoja Vyriausybę. Dažniausiai – be pagrindo.
Viena – vertinti pagal principą „patinku, nepatinku“, kita – pagal objektyvius kriterijus.
Tarptautiniai Lietuvos vertinimai yra labai aukšti.
Energetikos srityje Lietuva ne tik Europoje, bet ir pasaulyje yra vertinama aukščiausiu lygiu dėl struktūrinės reformos.
Europos Komisija irgi giria permainas energetikoje, finansų rinkoje, viešuosius finansus.
Jeigu kalbėtume apie viešuosius finansus, užsienio investicijų pritraukimą, projektus siekiant sukurti darbo vietas, Lietuva yra 10-oje vietoje pasaulyje. Tai faktai, o ne akla kritika.
– Tai puiku, tačiau paprastam žmogui suprantamesni skandalai, susiję su brangiais šaukštais, medžioklėmis, koldūnais.
– Mes gyvename demokratinėje, teisinėje valstybėje? Pavyzdžiui, dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus savo žodį turi tarti teisininkai.
Norite, kad A.Butkevičius įsiveltų į skandalus nepaisydamas teisininkų išvadų – tiesiog imtų ir pradėtų atleidinėti žmones, nes to kai kas įsigeidė?
Gal galite pasakyti, pagal kokį įstatymą aš jį galėčiau atleisti? Sakiau, kad viešojoje erdvėje paskleista neigiama nuomonė, ir paprašiau, kad atsistatydintų. Tikriausiai tai girdėjote.
– Jis neatsistatydino. Niekas jūsų neklauso, premjere.
– Ir prezidentės neklauso.
– Sakote, kad prezidentė dalyvauja politikoje. Sakėte, kad kažkoks lūžis įvyko jums atostogaujant.
Gal galite pasakyti konkrečiai, kas dabar vyksta tarp jūsų ir Prezidentūros?
– Kai atostogavau sausio pabaigoje, supratau, kad buvo rengiamas kažkoks „pučistinis“ perversmas.
Kai kurie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbuotojai man per atostogas atsiuntė kvietimą atvykti į apklausą STT kaip liudytojui.
Tai buvo plačiai ištransliuota, ir liudytojas – šiuo atveju aš – vos nepaverstas nusikaltėliu.
Po to pasirodė, kad visa tai buvo tik burbulas – viskas nutraukta, tačiau viešojoje erdvėje jau buvau apjuodintas.
Šiuo metu aš Generalinėje prokuratūroje esu pripažintas kaip nukentėjusysis, bet kažkodėl viešai apie tai nekalbama.
Tikiuosi, kad ta byla pasibaigs sėkmingai, nors ir tiriama labai ilgai.
– Kas tą perversmą organizavo?
– Jūs, žurnalistai, ir ištirkite.
– Bet jeigu jūs žinote, gal atsakykite.
– Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, negaliu. Kai pasibaigs, tikrai pasakysiu.
