Prezidentūra tikisi, kad DK priims su Prezidentės pataisomis

„Be abejo, kad buvo galima. Aš tikiu, kad buvo galima susitarti, jeigu tikrai būtų buvęs noras, to sutarimo galima buvo iš tikrųjų daug aktyviau ieškoti“, – interviu „Žinių radijui“ antradienį sakė L. Antanavičienė.

Prezidentės atstovė , pirmiausia, sutarimo pasigedo Trišalėje taryboje, kur tariasi darbuotojai, darbdaviai ir Vyriausybė. Anot jos, kai kurie iš partnerių turėjo parodyti šiek tiek daugiau mediatoriaus vaidmens, kad į Seimą būtų ateita su kuo daugiau suderintų Darbo kodekso punktų.

„Deja, kaip aš ir sakau, dėl tų tokių jautrių dalykų ateita buvo į Seimą nesutarus. O kada Socialinių reikalų komitetas iš tikrųjų daug dirbo ir bandė tuos sutarimus kažkaip sudėlioti, paskutinę dieną...“,- svarstė L. Antanavičienė.

Prezidentūra tikisi, kad naujasis Darbo kodeksas bus priimtas su Prezidentės vetuotomis pataisomis ir „nepakirs esminio liberalumo pamatų“, o naujos darbo vietos, kurių Premjeras priskaičiuoja 85 tūkst., bus sukurtos ilgalaikėje perspektyvoje.

L. Antanavičienė neprognozavo, ar šalies vadovė nuliūs, jei nebus priimtas jos veto. Pasak jos, tai turi spręsti ir vertinti žmonės.

„Prezidentė iš tikrųjų savo darbą padarė, savo poziciją labai aiškia išreiškė. Na, o kaip bus Seime, Seimas parodys, o rinkėjai vertins“, – teigė L. Antanavičienė.

ELTA primena, kad į rudens sesiją šeštadienį susirinkęs Seimas nutarė iš naujo svarstyti savo priimtą ir Lietuvos Prezidentės D. Grybauskaitės vetuotą Darbo kodeksą.

Už tai balsavo 95 Seimo nariai, 23 parlamentarai buvo prieš.

Po svarstymo komitetuose Seimas ketvirtadienį priims galutinį sprendimą ir nutars, pritarti ar nepritarti Lietuvos Prezidentės pasiūlymams.

Šalies vadovė siūlo į Darbo kodeksą grąžinti nuostatą, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių dalis.

D. Grybauskaitė taip pat siūlo išbraukti nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšių, kurios ES valstybėse egzistuoja tik Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Nyderlanduose, nuostatą.

Tarp siūlymų – palikti išeitinės išmokos dydį (2 vidutinių darbo užmokesčių – VDU), kai iš darbo išeiti nori pats darbuotojas. Pasak D. Grybauskaitės, turėtų būti ilginami atleidimo iš darbo terminai socialiai jautrioms grupėms – auginantiems vaikus iki 14 m. terminą pailginti iki 3 mėnesių, toks pats terminas, anot Prezidentės, turėtų būti taikomas ir auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m. Šalies vadovė siūlo išeitinę kompensaciją didinti nuo 6 iki 8 VDU, kai iš darbo atleidžiama darbdavio valia.

Prezidentūra siūlo numatyti dvigubą apmokėjimą už darbą poilsio dienomis, kai darbuotojas apie darbo grafiko pasikeitimą įspėjamas tik prieš dvi darbo dienas. Darbuotojams, dirbantiems sutrumpintu grafiku kenksmingomis sąlygomis (pvz., naktimis), už darbą siūloma apmokėti kaip už visą darbo dieną. Prezidentė taip pat siūlo grąžinti nuostatą už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje suteikti papildomų kasmetinių atostogų.

Anot Prezidentūros, taip pat turėtų sugrįžti ir laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimo, o terminuotos sutartys nuolatiniam darbui turėtų būti leidžiamos, tik jei dėl jų sutarta kolektyvinėje darbo sutartyje, numatant, kad tokios sutartys būtų sudaromos su ne daugiau kaip 20 proc. pastovų darbą dirbančių įmonių darbuotojų.

Stiprinant kolektyvinių darbo santykių atstovavimą Prezidentė siūlo suteikti apsaugą nuo atleidimo ne tik profesinių sąjungų atstovams, bet ir visiems darbuotojams, kurie ginčo su darbdavio metu atstovauja darbuotojų interesus. Prezidentės nuomone, privalomos darbo tarybos nėra reikalingos, jos gali būti steigiamos tose įmonėse, kur nėra profsąjungų ir kuriose dirba daugiau kaip 20 žmonių.

Šių metų birželio 21 d. Seimas priėmė naują Darbo kodeksą. Už šį dokumentą balsavo 65 Seimo nariai, 12 buvo prieš, 14 parlamentarų susilaikė.