Septynerius metus kriauklių liejimo ceche dirbusio A.Petrošiaus gyvybė užgeso nuo sunkios ligos, kurią sukėlė įkvėptos nuodingos medžiagos, jo gyvybės neišgelbėjo net dvi plaučių transplantacijos.
Darbdavys kaltinimus pažeidus darbų saugos taisykles neigia, o velionio artimieji nerimauja, kad bylą bandoma marinti. Kitas toje pačioje įmonėje dirbęs darbuotojas neseniai įrašytas į laukiančiųjų plaučių transplantacijos asmenų sąrašą, bet ir jo tyrimo atveju paguodžiančių žinių nėra.
Skaitydama bylos duomenis kraupo
D. Mušenkova tikino, kad tyrėjai su šeima bendrauja nenoriai. Šiuo metu vyksta du teismo procesai – civilinis, kur nukentėjusieji reikalauja materialinės ir moralinės žalos atlyginimo, ir baudžiamasis, kur šeima siekia, kad kaltieji dėl A.Petrošiaus mirties būtų nubausti: „Baudžiamojoje byloje reikalaujame, kad būtų nuteistas įmonės vadovas ar kiti kalti asmenys, kurie prisidėjo prie to, kad po ilgų sunkios ligos mėnesių brolis mirė, bet atrodo, kad esame aklavietėje.“
D.Mušenkova tikino nuolat iš tyrimus atliekančių institucijų girdinti vieną ir tą patį atsakymą, kad darbas vyksta ir vyks dar labai ilgai.
D.Mušenkova pasakojo, kad nagrinėdama byloje surinktus duomenis kraupo: „Pažeidimų įvairių ten ne vienas ir ne du. Pavyzdžiui, specialių kaukių, kurias turėjo dėvėti įmonės darbuotojai, per metus nupirkta gal viena ar dvi.
Darbo saugos dokumentai pildyti itin aplaidžiai: Aivaras įsidarbino birželį, o parašas padėtas tik kitų metų kovą, nebuvo mokami jokie priedai už darbą kenksmingomis sąlygomis ir pan.“
Patys nukentėjusieji rūpinosi, kad būtų apklausti liudininkai: „Stengėmės, kad net ir tie, kurie šiuo metu gyvena užsienyje, atvyktų liudyti, bet niekas nejuda iš vietos. Įsivaizduokite, koks absurdas, baudžiamojoje byloje tėvai iki šiol nėra apklausti.
Jeigu aš pati nebūčiau paskambinusi ir pasisiūliusi, kad mane ir velionio brolio draugę apklaustų, tai niekam mūsų parodymai nebūtų rūpėję.“
Velionio A.Petrošiaus sesuo prisiminė ir komišką atvejį su darbo inspekcijos specialistais, kai paskambinus pasiteirauti, kaip vyksta tyrimas, niekas iš inspekcijos specialistų nenorėjo kalbėtis. „Paskambinau kitai inspektorei, kuri nuėjo pas vadovą į kabinetą nešina telefonu, o šis nesutiko atsiliepti“, – pasakojo ji.
Laukia plaučių transplantacijos
Ta pačia liga – ūmia silikoze – susirgo ir dar vienas tos pačios įmonės darbuotojas, nors sveikatos netekęs ir dirbti nebegalintis vyras teisybės ryžosi ieškoti teismuose, įvykių eiga neguodžia.
„Mano brolio kolega, kuris yra trijų mažamečių vaikų tėvas, kuris irgi kreipėsi su skundais dėl darbo vietoje buvusių kenksmingų sąlygų ir dėl jų atsiradusio mirtino susirgimo, taip pat yra nepavydėtinoje situacijoje. Įsivaizduokite, žmogus jau įrašytas į laukiančių plaučių transplantacijos sąrašą, o dar neįvyko nė vieno teismo posėdžio“, – pasakojo ji.
„Garbaus amžiaus tėvai iš viso prarado bet kokią viltį ir nebetiki, kad kas nors gali pasikeisti. Niekada neįsivaizdavau, kad tėvas gali taip palūžti, bet dabar situacija baisi. Manęs tėvai nuolat klausia, ar ledai pajudėjo, bet, skaudžiausia, neturiu ką jiems atsakyti“, – kalbėjo pašnekovė.
Po jauno kauniečio mirties šeimai ir jo gyvenimo draugei, su kuria vaikinas kūrė bendrą ateitį, liko būsto paskola. „Nesvarbu, kad jie nebuvo vedę, mes, šeimos nariai, su Aivaro drauge puikiai bendraujame. Ji ir liko tame bute, kur jie kartu kūrė bendrus namus. Aivaras taip būtų norėjęs.
Mano brolis imdamas paskolą jau sirgo ir tuo metu turėjo nedarbingumą, tad paskola liko nedrausta, nes mano brolis dėl greitai prastėjusios sveikatos taip niekada paskui į darbą ir negrįžo. Pusę šios paskolos paveldėjo tėvai, o jo draugei taip pat labai sunku“, – pasakojo velionio sesuo.
Prokurorė: „Suprantu artimuosius“
Kauno kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos Vyriausioji tyrėja Giedrutė Snieganienė išsamiau situacijos komentuoti nenorėjo, tik patvirtino: pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Bylą kuruojanti Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Auksė Lipkevičienė teigė puikiai suprantanti velionio artimųjų norą, kad tyrimas vyktų kuo greičiau: „Deja, yra tokių dalykų, kurie mums nepavaldūs, pavyzdžiui, dokumentacijos, susijusios su įmonės veikla, surinkimas, tyrimų paskyrimas, nes reikia suprasti, kad tai veikla, kurią įvertinti tik teisinių žinių nepakanka, reikia ir specifinių.“
Anot prokurorės, profesinių ligų atvejų tyrimai yra sudėtingi dėl to, kad būtina nustatyti, ar profesine liga asmuo susirgo dėl atsiradusių darbo saugos pažeidimų ir ar jie buvo tokie dideli, kad tapo lemiamu faktoriumi.
„Mano žiniomis, ketinama paskirti kompleksinę darbų saugos ekspertizę, apklausiami įmonės darbuotojai, darbdaviai, kitas byloje minimas nukentėjusysis. Suprantu, kad artimiesiems norisi šios bylos atomazgos kuo greičiau, bet negalime skubėti, mūsų sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis“, – kalbėjo prokurorė ir pridūrė, kad tyrimas vyksta keliomis kryptimis.
Kaip baigsis byla?
A.Lipkevičienės teigimu, įmonė, kurioje dirbo velionis, bendradarbiauja su tyrėjais, ne vieną patikrinimą joje inicijavo ir Darbo inspekcija. „Reikia nepamiršti, kad tiriame praeities įvykius ir įmonė veiklą vykdo ne nuo pernai, o nuo gerokai anksčiau ir tai, ką tikrintojai randa šiuo metu, nereiškia, kad ko nors nebuvo anksčiau. Tai, kad darbų saugos patikrinimai dabar vyksta, irgi nereiškia, kad jų metu užfiksuojama beveik viskas. Tokios bylos nėra dažnos ir yra labai sudėtingos, be ekspertų pagalbos esame bejėgiai“, – kalbėjo prokurorė.
„Kai ekspertų išvados mums leidžia daryti prielaidas, kad buvo pažeidimų, tokios bylos greitai pasiekia teismą, bet darbų saugos bylos nėra tokios paprastos, nes reikalauja specialių žinių“, – teigė ji ir pridūrė, kad neretai tenka susidurti su dalykais, kurie nėra reglamentuoti įstatymų.
„Popierius ne visuomet spėja paskui gyvenimą ir būna taip, kad nieko negali inkriminuoti net ir galbūt kaltam žmogui. Būna bylų, kurios galbūt ir buvo nutrauktos, bet po jų priimami tam tikri teisės aktai. Gal tai ir nėra labai geras dalykas, bet tai šioks toks judėjimas į priekį. Suprantu, kad gal konkrečioje situacijoje atsidūrusiam žmogui tai ir nepadeda, bet juk ateityje kiti žmonės gali būti jo vietoje.
„Jei nustatomi pažeidimai, įmonėje, jei nėra paskirta kitaip, už darbų saugą atsako direktorius, vadinasi, galima galvoti apie potencialų įtariamąjį ir bylos perdavimą teismui. Kol nėra išvadų, kad būta konkrečių pažeidimų ir kad jie turi priežastinį ryšį su susirgimu bei mirtimi, sunku ką nors prognozuoti apie bylos baigtį“, – sakė prokurorė ir pridūrė, kad po kelių mėnesių tikisi apčiuopiamesnių rezultatų.
