Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, tai bene didžiausias tokio tipo leidinys pasaulyje. Į jį pirmą kartą įtraukti ir Lietuvos švietimo duomenys, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo.
„Esame įpratę savo pasiekimus lyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, o šios analizės dėka įgyjame galimybę pasilyginti kitame kontekste – garsaus stiprių šalių klubo, kuris daro didelę įtaką švietimo tendencijoms“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras dr. Rolandas Zuoza.
Išskyrė gerą ir blogą
Ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje EBPO ekspertas Thomas Wekas bei ŠMM Strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas pristatė šį raportą.
„Gera žinia ta, kad Lietuvos švietimo sistema yra plati, bet glaudžiai susijusi su ankstyvos vaikystės ir viduriniu išsilavinimu. Švietimas plačiai prieinamas mažiems vaikams ir tik labai maža suaugusiųjų dalis neturi vidurinio išsilavinimo“, – sakė EBPO ekspertas Thomas Wekas.
Tiesa, jis išskyrė ir sritis, kurioje Lietuvos švietimo sistemai dar reikėtų pasitempti. Ekspertas teigė, kad viena iš problemų – labai mažos klasės: „Tai reiškia, kad turimi ištekliai panaudojami ne taip efektyviai, kaip galėtų būti naudojami ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme.“
Pavyzdžiui, mūsų šalies pradinėse mokyklose vidutiniškai mokosi 16 mokinių vienoje klasėje, tuo tarpu EPBO šalių vidurkis – 21. Pradinėje mokykloje vienas mokytojas vidutiniškai moko 10, pagrindinėse – 7 mokinius. EBPO šalyse šis rodiklis yra atitinkamai 15 ir 13 mokinių vienam mokytojui.
Lietuvoje populiarėja ir profesinės mokyklos, tačiau jas dažniau renkasi jaunuoliai, jau įgiję vidurinį išsilavinimą. Tuo tarpu EBPO šalyse populiaru profesiją įgyti kartu su viduriniu išsilavinimu.
EBPO ekspertas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis yra aukštesnis nei daugelio kitų, raporte minimų šalių, nes mūsų šalyje daugelis mokytojų vyresni nei 50 metų.
„Lietuva taip pat išsiskiria ypatingai trumpais mokslo metais“, – sakė T. Wekas.
Pabrėžta ikimokyklinio ugdymo svarba
ŠMM Strateginių programų skyriaus vedėjas ir Lietuvos atstovas leidinio kūrime Ričardas Ališauskas sakė, kad Lietuvos švietimui skiriama Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, yra aukštesnė nei Europos Sąjungos vidurkis, nors kasmet ir mažėja.
„Žvilgsnis į švietimą“ raportas taip pat parodė, kad Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko gerokai daugiau pačių mažiausių vaikų nei EBPO šalyse. EBPO ekspertas Thomas Weko sakė, kad Lietuva gali didžiuotis į ikimokyklinį ugdymą įtraukdama gerokiau daugiau pačių mažiausių šalies vaikų.
Darželius lanko daugiau kaip pusė 2 metų vaikų, kai EBPO šalyse – vidutiniškai tik kas trečias. Keturmečių vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme labai panašus į EBPO šalių vidurkį: Lietuvoje darželius lanko 83 proc. keturmečių, EBPO šalyse – 85 proc.
„Kaip rodo EBPO tarptautinis 15-mečių pasiekimų tyrimas PISA, ikimokyklinio ugdymo institucijas lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių mokymosi rezultatų. Todėl dėmesys šio amžiaus vaikų ugdymui itin svarbus“, – pabrėžė Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas.
Lietuva ikimokykliniam ugdymui skiria 0,7 proc. BVP, EBPO šalių vidurkis – 0,8 proc. BVP. Bendrajam ugdymui Lietuvoje tenka mažesnė BVP dalis negu vidutiniškai EBPO šalyse, tačiau šis rodiklis neišsiskiria iš kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių, kuriose gimstamumo rodiklis tai pat žemas.
Aukštasis mokslas populiaresnis tarp moterų
Lietuvos aukštasis mokslas gauna didesnę BVP dalį (1,7 proc.) negu vidutiniškai EBPO šalyse (1,5 proc.). Pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių taip pat gerokai lenkiame EBPO šalis.
„Aukštasis mokslas Lietuvoje yra itin populiarus. 2014 metais 55 procentai 25–34 metų žmonių turėjo aukštąjį išsilavinimą, palyginti su 42 proc. vidurkiu EBPO šalyse“, – pažymėjo T. Weko.
Kaip pažymima ataskaitoje, aukštąją išsilavinimą Lietuvoje dažniau įgyja moterys. Jos sudaro 62 proc. bakalauro absolventų, kai EBPO šalyse – 58 proc., 67 proc. turinčiųjų magistro laipsnį, o EBPO šalyse – 57 proc. ir 59 proc. – daktaro, kai tuo tarpu EBPO šalyse – 47 proc. Aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys uždirba 24 proc. mažiau negu to paties išsimokslinimo vyrai, tačiau šis rodiklis geresnis nei EBPO šalyse.
Leidinį „Žvilgsnis į švietimą“ kasmet leidžia EBPO. Šiemet leidinį sudarė 503 puslapiai, o jį kuriant prisidėjo 35 šalys narės ir 11 partnerių. Leidinį nagrinėjo 475 specialistai iš 41 valstybės.
Lietuva šiuo metu derasi dėl narystės EBPO.
