„Akivaizdu, kad problemų ekonomikoje yra nepaprastai daug.
Premjeras kalba apie per didelį skurdą, bet per ketverius jo
valdymo metus skurdas padidėjo Lietuvoje nuo 18 iki 22 proc.
Lietuvos gyventojų šiandien atsiduria arti skurdo ribos. (&)
Emigracija lygiai taip pat auga, bemaž 50 tūkst. žmonių šiemet
paliks Lietuvą“, – ant nuospaudos mynė Tėvynės sąjungos – Lietuvos
krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas G. Landsbergis ir
sulaukė atkirčio ir socialdemokratų lyderio, Premjero A.
Butkevičiaus.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas atsikirto,
kad skurdo lygis būtų buvęs kitoks, jeigu konservatoriai savo
valdymo laikotarpiu nebūtų sumažinę pensijų.
„Šita Vyriausybė kompensuoja pensijas, sumažintas konservatorių
valdymo laikotarpiu, ir darbo užmokestį. Mes dėl pensijų sumažinimo
jau esame išmokėję 220 mln. eurų, jei būtume didinę pensijas ir jos
būtų nesumažintos, tai būtume padidinę pensijas jau 30 proc. Tai
reiškia, kad skurdo riba būtų visiškai kitokia Lietuvoje. Dabar mes
esame pasirengę kitąmet skirti 90 mln. eurų, tai reiškia, kad
pensijų ir darbo užmokesčio kompensavimas bus užbaigti“, – kalbėjo
A. Butkevičius.
TS-LKD pirmininkas atsakė, kad dabartinė valdžia galėjo
pasiskolinti lėšų ir pensijas grąžinti iš karto.
„Akivaizdu, kad jūs su dabartinėmis palūkanomis, už kurias
Lietuva gali skolintis, pensijas galėjote kompensuoti iš karto.
Akivaizdu, kad buvo pasirinktas populistinis, rinkiminis kelias,
kuriuo jūs ėjote“, – kaltino valdančiuosius G. Landsbergis.
Socialdemokratų lyderis su tuo nesutiko.
„Populistinis kelias yra tuomet, kai skoliniesi ir vykdai tam
tikras programas. Tai yra pats blogiausias atvejis, nes skolą
reikia grąžinti, o norint skolą grąžinti, reikia uždirbti“, –
kalbėjo A. Butkevičius.
Kalbėdami apie didžiausias problemas ekonomikoje, per debatus
A. Butkevičius ir Darbo partijai atstovavęs Kęstutis Daukšys minėjo
darbo santykių lankstumą. LSDP pirmininkas tarp problemų paminėjo
ir per didelį skurdą, netolygų regionų išsivystymą, šešėlinės
ekonomikos mastą.
„Aš manau, kad mokestinei sistemai, kai dabar ekonomika yra
tvari, reikia artimiausiu metu tam tikrų pokyčių, bet tie pokyčiai
turėtų vykti nuo 2018 metų“, – sakė A. Butkevičius.
Vėliau jis užsiminė, kad yra diskutuojama apie brangaus turto
apmokestinimą.
„Darbo partijai debatuose atstovavęs K. Daukšys tarp problemų
dar minėjo švietimo sistemą, investicijų pritraukimą, ir
„sugebėjimą žmonėms mokėti atlyginimą, kuris užtikrintų orų
gyvenimą“.
„Mes pasisakome už tai, kad verslui būtų sukurtos tokios
sąlygos mokėti bent po 1100 eurų, kad tai būtų vidutinis
atlyginimas. Užtikrinti minimalų atlyginimą ne mažesnį kaip 650
eurų ir tokiu būdu padaryti, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės
neišvažiuotų“, – sakė K. Daukšys.
Tokius ketinimus sukritikavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų
sąjungos (LVŽS) kandidatas Saulius Skvernelis.
„Viena didžiausių problemų ekonomikoje yra populizmas, kas ir
dabar matyti artėjant rinkimams – nepamatuoti pažadai, skaičiai,
koks turi būti minimalus, vidutinis atlyginimas. Mūsų siūlymas yra
susieti tai su aiškiais kriterijais, tai yra realiu bendrojo vidaus
produkto kėlimu ir tada nepriklausomai nuo politinės valios
indeksuoti bazinius dydžius“, – sakė S. Skvernelis.
LVŽS atstovas taip pat sukritikavo valdančiuosius už tai, kad
jie atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Darbo kodeksui.
„Nors šiandien buvo priimtas Darbo kodeksas, kuris tikrai buvo
reikalingas, darant darbo santykius lankstesnius, tačiau atmetus
Prezidentės siūlomas pataisas ir pašalinus iš esmės bendram
procesui nelabai įtaką darančius saugiklius, (&) bendras socialinis
darbuotojų saugumas neprisidės prie to, kad mes turėsime motyvuotą,
saugų, gerai dirbantį ir siekiantį išsilavinimo darbuotoją“, – sakė
S. Skvernelis.
Jis, kaip ir kiti kandidatai, tarp ekonomikos problemų įvardijo
šešėlį.
„Mes siūlome su kriminaliniu šešėliu kovoti, su tuo, kur
verslas buvo įstumtas į šešėlį, eiti per legalizavimo prizmę“, –
sakė S. Skvernelis.
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas didžiausiu
stabdžiu ekonomikos judėjimui į priekį laiko per didelius mokesčius.
„Mes pasisakome už visos mokesčių sistemos bendrą mažinimą“, –
sakė jis.
E. Gentvilas sukritikavo valstybinį monopolį ekonomikos
sektoriuje, panaikinant konkurenciją privačiame.
„Globaliame pasaulyje tradicinė ekonomika vaidina savo
vaidmenį, tačiau didesnę dalį pridedamosios vertės kuria naujoji
ekonomika – žinių ekonomika. Pasisakome už investiciją į
kvalifikuotą darbo jėgą“, – sakė E. Gentvilas.
TS-LKD lyderis G. Landsbergis kalbėjo apie poreikį panaudoti
europines lėšas investicijoms pritraukti, keisti profesinį rengimą
ir skatinti žmonių mobilumą Lietuvoje.