„Akivaizdu, kad problemų ekonomikoje yra nepaprastai daug. Premjeras kalba apie per didelį skurdą, bet per ketverius jo valdymo metus skurdas padidėjo Lietuvoje nuo 18 iki 22 proc. Lietuvos gyventojų šiandien atsiduria arti skurdo ribos. (&) Emigracija lygiai taip pat auga, bemaž 50 tūkst. žmonių šiemet paliks Lietuvą“, – ant nuospaudos mynė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas G. Landsbergis ir sulaukė atkirčio ir socialdemokratų lyderio, Premjero A. Butkevičiaus.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas atsikirto, kad skurdo lygis būtų buvęs kitoks, jeigu konservatoriai savo valdymo laikotarpiu nebūtų sumažinę pensijų.
„Šita Vyriausybė kompensuoja pensijas, sumažintas konservatorių valdymo laikotarpiu, ir darbo užmokestį. Mes dėl pensijų sumažinimo jau esame išmokėję 220 mln. eurų, jei būtume didinę pensijas ir jos būtų nesumažintos, tai būtume padidinę pensijas jau 30 proc. Tai reiškia, kad skurdo riba būtų visiškai kitokia Lietuvoje. Dabar mes esame pasirengę kitąmet skirti 90 mln. eurų, tai reiškia, kad pensijų ir darbo užmokesčio kompensavimas bus užbaigti“, – kalbėjo A. Butkevičius.
TS-LKD pirmininkas atsakė, kad dabartinė valdžia galėjo pasiskolinti lėšų ir pensijas grąžinti iš karto.
„Akivaizdu, kad jūs su dabartinėmis palūkanomis, už kurias Lietuva gali skolintis, pensijas galėjote kompensuoti iš karto. Akivaizdu, kad buvo pasirinktas populistinis, rinkiminis kelias, kuriuo jūs ėjote“, – kaltino valdančiuosius G. Landsbergis.
Socialdemokratų lyderis su tuo nesutiko.
„Populistinis kelias yra tuomet, kai skoliniesi ir vykdai tam tikras programas. Tai yra pats blogiausias atvejis, nes skolą reikia grąžinti, o norint skolą grąžinti, reikia uždirbti“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Kalbėdami apie didžiausias problemas ekonomikoje, per debatus A. Butkevičius ir Darbo partijai atstovavęs Kęstutis Daukšys minėjo darbo santykių lankstumą. LSDP pirmininkas tarp problemų paminėjo ir per didelį skurdą, netolygų regionų išsivystymą, šešėlinės ekonomikos mastą.
„Aš manau, kad mokestinei sistemai, kai dabar ekonomika yra tvari, reikia artimiausiu metu tam tikrų pokyčių, bet tie pokyčiai turėtų vykti nuo 2018 metų“, – sakė A. Butkevičius.
Vėliau jis užsiminė, kad yra diskutuojama apie brangaus turto apmokestinimą.
„Darbo partijai debatuose atstovavęs K. Daukšys tarp problemų dar minėjo švietimo sistemą, investicijų pritraukimą, ir „sugebėjimą žmonėms mokėti atlyginimą, kuris užtikrintų orų gyvenimą“.
„Mes pasisakome už tai, kad verslui būtų sukurtos tokios sąlygos mokėti bent po 1100 eurų, kad tai būtų vidutinis atlyginimas. Užtikrinti minimalų atlyginimą ne mažesnį kaip 650 eurų ir tokiu būdu padaryti, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės neišvažiuotų“, – sakė K. Daukšys.
Tokius ketinimus sukritikavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Saulius Skvernelis.
„Viena didžiausių problemų ekonomikoje yra populizmas, kas ir dabar matyti artėjant rinkimams – nepamatuoti pažadai, skaičiai, koks turi būti minimalus, vidutinis atlyginimas. Mūsų siūlymas yra susieti tai su aiškiais kriterijais, tai yra realiu bendrojo vidaus produkto kėlimu ir tada nepriklausomai nuo politinės valios indeksuoti bazinius dydžius“, – sakė S. Skvernelis.
LVŽS atstovas taip pat sukritikavo valdančiuosius už tai, kad jie atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Darbo kodeksui.
„Nors šiandien buvo priimtas Darbo kodeksas, kuris tikrai buvo reikalingas, darant darbo santykius lankstesnius, tačiau atmetus Prezidentės siūlomas pataisas ir pašalinus iš esmės bendram procesui nelabai įtaką darančius saugiklius, (&) bendras socialinis darbuotojų saugumas neprisidės prie to, kad mes turėsime motyvuotą, saugų, gerai dirbantį ir siekiantį išsilavinimo darbuotoją“, – sakė S. Skvernelis.
Jis, kaip ir kiti kandidatai, tarp ekonomikos problemų įvardijo šešėlį.
„Mes siūlome su kriminaliniu šešėliu kovoti, su tuo, kur verslas buvo įstumtas į šešėlį, eiti per legalizavimo prizmę“, – sakė S. Skvernelis.
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas didžiausiu stabdžiu ekonomikos judėjimui į priekį laiko per didelius mokesčius.
„Mes pasisakome už visos mokesčių sistemos bendrą mažinimą“, – sakė jis.
E. Gentvilas sukritikavo valstybinį monopolį ekonomikos sektoriuje, panaikinant konkurenciją privačiame.
„Globaliame pasaulyje tradicinė ekonomika vaidina savo vaidmenį, tačiau didesnę dalį pridedamosios vertės kuria naujoji ekonomika – žinių ekonomika. Pasisakome už investiciją į kvalifikuotą darbo jėgą“, – sakė E. Gentvilas.
TS-LKD lyderis G. Landsbergis kalbėjo apie poreikį panaudoti europines lėšas investicijoms pritraukti, keisti profesinį rengimą ir skatinti žmonių mobilumą Lietuvoje.
