Jo sąmata – maždaug 4 tūkstančiai eurų. Būtent tiek savo noru kariuomenei apsisprendė grąžinti bendrovė „Nota bene“, iš kurios pirkdami virtuvės įrankius kariškiai permokėjo tokią sumą.
Tačiau pats skandalas dar nesibaigė, mat dešinieji žaibiškai surinko 35 Seimo narių parašus, kad galėtų pradėti klibinti iš posto krašto apsaugos ministrą J.Oleką.
O kaip čia neklibinsi, jei pati prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė juo nepasitikinti. Proga – puiki, o dar ir Seimo rinkimai ant nosies.
Reikia pripažinti, kad ministras ir pats yra kaltas. Žinoma, jei jam tektų tikrinti kiekvieno kariuomenei perkamo šaukšto ar šovinio kainą, ištisus ketverius metus niekam daugiau neliktų laiko. Galiausiai juk yra už tai atsakingi tarnautojai.
Gal J.Olekas padarė tik vieną klaidą. Apie pernelyg brangius pirkinius buvo žinoma jau prieš porą metų. Krašto apsaugos ministerija (KAM) kreipėsi ir į karo policiją, apie tai buvo informuoti prokurorai. Kas nutiko? Nieko – rimtesni tyrimai net nebuvo pradėti.
Būtent tuomet KAM privalėjo apie tai paskelbti viešai: buvo toks ir anoks sandoris, mums jis sukėlė įtarimų, prokurorams – ne, todėl spręskite patys, kas teisus.
Juk visuomenei būtina žinoti, ką ir už kiek perka krašto apsaugos struktūros, kurių finansavimas jau artėja prie 2 procentų bendrojo vidaus produkto ribos, nustatytos NATO nariams.
Juolab kad tos struktūros finansuojamos ne tik tiesiogiai iš biudžeto. Dešimtys tūkstančių piliečių aukoja kariuomenei 2 procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Už 2014-uosius jų buvo paskirta 38,6 tūkst., už 2015-uosius kariuomenei žmonės paaukojo 281 tūkstantį, o Krašto apsaugos ministerijai – 26 tūkst. eurų.
Kai sudaromi milijonų ar šimtų milijonų vertės sandoriai, tokie pinigai gal atrodo tarsi lašas jūroje, tačiau jie įpareigoja už krašto apsaugą atsakingus asmenis garantuoti, kad lėšos naudojamos skaidriai. O kilus menkiausiems įtarimams – skambinti visais varpais.
Kita vertus, šios struktūros savo viduje turi pakankamai tarnybų, kurios galėtų išaiškinti, ar kai kurie darbuotojai, rengdami konkursų sąlygas ir laimindami sandorius, nepiktnaudžiauja.
Juk yra net paslaptingasis Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, priklausantis KAM.
Taip, ministerija per ilgai tylėjo. Užtat tuo netruko pasinaudoti politikai, pirmiausia – pati prezidentė, sužinojusi apie įvykį iš krašto apsaugos ministro ir akimoju nusprendusi, kad tai galėtų būti puikus dūris valdantiesiems. Be to, mėginimas numelžti kelis tūkstančius eurų gali tapti akivaizdžiu įrodymu, kad čia tai jau lėšos taškomos į kairę ir į dešinę.
Ant kilimėlio iškviesti nuolankiai linkčiojantys valstybės kontrolierius A.Dulkys ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė D.Vilytė. Mat reikėjo skubiai aptarti, kaip užkardyti sisteminius ir besikartojančius viešųjų pirkimų pažeidimus krašto apsaugos sistemoje.
Įtarimai skamba rimtai, o kas iš to? KAM nuolat bendradarbiavo ir su VPT, ir Valstybės kontrolės dėmesio sulaukdavo, tačiau jokių įspėjimų anksčiau nebūta. Paminėtos tik pastabos dėl komandiruočių ar maitinimo.
Tačiau dabar, atrodo, šių tarnybų vadovams trūks plyš nurodyta surasti dar ką nors, kas padėtų nustumti į šoną D.Grybauskaitės rūstybę užsitraukusį socialdemokratų deleguotą krašto apsaugos ministrą J.Oleką.
A.Dulkys po vizito Prezidentūroje netgi užsiminė žinojęs apie „auksinių“ šakučių skandalą ir netgi pripažino žinąs dar daugiau.
Užuomina gal ir tinkama pokerio lošėjui, tačiau ne pagrindiniam valstybės auditoriui. Yra duomenų apie pažeidimus – klok ant stalo. Juk jei žinai, kad vykdomas nusižengimas ar net nusikaltimas, tačiau tyli ir nesiimi veiksmų, pats tampi bendrininku.
Atrodo, kad šiuo atveju muilo burbulas pučiamas dėl visiškų smulkmenų.
Tačiau tai – nieko stebėtina, turint galvoje D.Grybauskaitės požiūrį į dabartinę Vyriausybę.
Ne veltui dar anksčiau prezidentė šią koaliciją išvadino kriminaline, todėl dabar žūtbūt stengiasi įrodyti, kad taip ir yra.
Ankstesnės Vyriausybės kadencijos metu tokių skandalų nekildavo, nors priežasčių būta kur kas svaresnių.
Galima prisiminti kad ir milijonais vertinamas patarėjų paslaugas energetikos srityje, taip pat skandalą, susijusį su Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektu. Juk pastangos padedant verslui pastatyti jį mažesnį, tinkamesnį Lietuvai, o svarbiausia – kelis kartus pigesnį, buvo sutryptos tuometės valdžios ir teisėsaugininkų. Ir nieko, viskas buvo ramu, nors žiniasklaida ir kėlė triukšmą.
Skirtingų politinių partijų atžvilgiu Prezidentūros taikomi dvejopi standartai buvo ryškūs ir pirmosios, ir antrosios D.Grybauskaitės kadencijos metu.
Tačiau tokio atviro puolimo, koks vyksta dabar, Lietuva dar neregėjo.
Griebiamasi net šiaudo, kad tik būtų mestas bent menkiausias šešėlis ant tų, kurie kelia alergiją. Maža to, dar pretenduoja likti valdžioje ir po Seimo rinkimų.
