Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius iškart reagavo į vakarykštį Seimo sprendimą.
Šalies vadovė pareiškė, kad jį įvertins rinkėjai, o premjeras pasiūlė prezidentei svarbiais valstybei klausimais ne konfliktuoti, o sėsti prie derybų stalo.
Naujasis Darbo kodeksas laimėjo kovą nemažu skirtumu. 74 parlamentarai buvo už, 39 – prieš, o 10 susilaikė balsuojant dėl prezidentės veto atmetimo.
Linkęs ieškoti kompromisų
„Manau, jog tokie įstatymai ir projektai labai reikalingi Lietuvai, kad ji būtų konkurencinga, o žmonės galėtų būti laimingi.
Čia mano, kaip ekonomisto, nuostata, kad žmogus būtų laisvas ir galėtų darbą pasirinkti ten, kur nori. Reikia sudaryti sąlygas, kad jis galėtų konkuruoti“, – kalbėjo premjeras.
Paklaustas, ar tai nepablogins santykių su prezidente, A.Butkevičius teigė, kad yra linkęs visada rasti kompromisą: „Esu nusiteikęs visas problemas spręsti susėdus prie stalo.
Tikrai niekada nesu tas žmogus, kuris norėtų kovoti. Aišku, niekada neleisiu, kad būčiau menkinamas kaip žmogus arba pašiepiamas.
Kai aiškinama, kad Vyriausybė yra neįgali, kai kada man būna gėda susitikus su ministrais iš kitų valstybių.
Jei kalbėtume apie ekonominį tvarumą, Lietuva yra vertinama ir Europoje, ir pasaulyje.
Tai kodėl mes patys menkiname savo šalį?“
Žada greitai taisyti klaidas
Premjeras pripažino, kad rengiant tokį didžiulį socialinį modelį su 44 įstatymo projektais tikrai neišvengta ir klaidų – jų mato dvylika.
„Pavyzdžiui, abejojame dėl darbo sutarties sąlygų. Jos aiškinamos darbuotojų naudai. Po to – dėl per mažų išeitinių kompensacijų pensinio amžiaus žmonėms, atleidžiamiems iš darbo.
Be to, nenustatytos apimties darbo sutartis galima sudaryti tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis. Jei atsiras dar kokių nors pasiūlymų, esame atviri ir pasiruošę apie tai diskutuoti. Svarbiausia, pasiuntėme signalą, kad darbo santykius darome lanksčius.
Juk darbo užmokestis vien per antrąjį ketvirtį pakilo 8,1 proc. Tai reikalauja naujų iššūkių“, – sakė A.Butkevičius.
Pasiteiravus, kada bus taisoma, ar šis Seimas dar spės tai padaryti, premjeras aiškino, kad šios pataisos jau rytoj bus įregistruotos ir bus stengiamasi suspėti, nes kitu atveju procedūriškai viskas labai ilgai užsitęstų.
Pasak premjero, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kalbėjo, jog Darbo kodekso pataisas būtų galima priimti dar spalio pabaigoje.
Lėmė opozicijos balsai
Seimo balsavimo rezultatai rodo, kad valdantieji neturėjo pakankamai balsų atmesti prezidentės veto Darbo kodeksui, bet jiems padėjo opozicijos atstovai.
Atmesti veto reikėjo 71 balso, tačiau šio sprendimo nepalaikė dalis „darbiečių“, socialdemokratų, vienas „tvarkietis“.
Veto atmetimui pritarė 29 socialdemokratai, tačiau 8 šios frakcijos nariai balsavo prieš arba susilaikė.
Tarp nepritarusių veto atmetimui buvo Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir kiti.
Balsuojant dėl prezidentės veto skilo ir valdančiųjų „darbiečių“ frakcija – 18 jos narių balsavo už veto atmetimą, 4 prieš ir 2 susilaikė. Tarp nepritarusiųjų daugumos pozicijai – „darbiečiai“ Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, Gediminas Jakavonis, Mečislovas Zasčiurinskas ir kiti.
Dauguma valdančiųjų „tvarkiečių“ frakcijos narių – 8 – balsavo už tai, kad veto būtų atmestas. Vienintelis „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava nepritarė veto atmetimui.
Šį balsų trūkumą tarp valdančiųjų daugiausia kompensavo opozicinio Liberalų sąjūdžio vieninga parama (12 balsų „už“) veto atmetimui, taip pat ir trijų opozicinių konservatorių – Arvydo Vidžiūno, Dainiaus Kreivio ir Sergejaus Jovaišos „už“. Prieš balsavo 20 konservatorių, o frakcijos seniūnas Andrius Kubilius balsavime nedalyvavo.
Už veto atmetimą taip pat balsavo ir 4 Mišrios Seimo narių grupės atstovai, tačiau 7 šios grupės nariai nepritarė veto atmetimui. Vieningai veto atmetimui nepritarė ir 7 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai.
Konservatorius A.Vidžiūnas sakė, jog partijos frakcija nebuvo priėmusi bendros nuomonės, todėl kiekvienas narys galėjo balsuoti, kaip norėjo: „Svarbiausia judėti į priekį ir nepaskęsti ikirinkiminėse nesąmonėse.“
Vis dėlto konservatorių vicepirmininkė Irena Degutienė sakė, kad partija turėjo savo poziciją ir buvo sutarusi balsuoti už veto.
Paryžius surado išeitį
Beje, socialistinėmis nuotaikomis dažnai gyvenanti Prancūzija Darbo reformos įstatymą priėmė anksčiau nei Lietuva – šių metų liepos 20 dieną.
Nors šalyje kelis mėnesius vyko audringos demonstracijos ir šiam įstatymui priešinosi parlamentas, vyriausybė rado būdą šį įstatymą priimti be tautos išrinktųjų pritarimo. Po to parlamentui nebeliko nieko kita kaip tik patvirtinti įstatymą.
Prancūzijos konstitucija numato, kad išskirtiniais atvejais vyriausybė pati gali balsuoti už įstatymą ir tokiu atveju balsavimas parlamente nėra rengiamas, įstatymas patvirtinamas prezidento dekretu.
Per visą Francois Hollande’o prezidentavimo laikotarpį tokia taktika buvo pasirinkta du kartus – priimant Darbo reformos įstatymą ir tada, kai buvo norima priimti kitą prieštaringai vertinamą ekonominę reformą dėl prekybos valandų ir kai kurių sektorių reguliavimo panaikinimo.
Priėmus Darbo reformos įstatymą Prancūzijos darbdaviams bus paprasčiau samdyti darbuotojus ir juos atleisti. Socialistų partijos lyderis F.Hollande’as tvirtino, kad tai padės šaliai pritraukti daugiau užsienio investicijų, didins investuotojų pasitikėjimą šalies darbo rinka.
Įstatymui priešinosi ir didelė dalis Prancūzijos gyventojų. Nuo pat diskusijų dėl įstatymo pradžios šių metų kovo mėnesį šalyje vyko masiniai protestai. Profesinių sąjungų atstovai žarstėsi kaltinimais, esą įstatymo šalininkai griauna demokratiją.
Parodė stuburą
Gitanas Nausėda
SEB banko prezidento patarėjas
„Manyčiau, kad įstatymų paketas dar yra tobulintinas. Bet šiaip tai žingsnis į priekį ir, manau, netrukus atsispindės visuose Lietuvos vertinimuose: verslo konkurencingumo, investicinio patrauklumo. O realiam gyvenimui įtakos tai turės ne anksčiau nei nuo kitų metų.
Darbuotojai neturėtų jausti neigiamų pasekmių, nes šiuo metu rinkoje jų trūksta.
Esu ir nustebintas. Šis įstatymo projektas pasiekė Seimą pačiu netinkamiausiu metu, kai rinkimai visiškai čia pat ir politikai bei partijos galbūt norėtų priimti populiaresnius sprendimus, tačiau Seimas įveikė šį uždavinį.
Nors ir apsiavę slidininko batus, politikai sugebėjo sužaisti krepšinį ir reformas įgyvendino.“
Pagrindinės naujojo kodekso permainos
Naujojo Darbo kodekso, kuris įsigalios nuo 2017 metų pradžios, svarbiausi pakeitimai.
* Darbo sutartys. Numatytos devynių rūšių darbo sutartys: neterminuotosios, terminuotosios, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo. Nurodoma, kad jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl darbo sutarties rūšies, laikoma, jog sudaryta neterminuotoji darbo sutartis. Terminuotąją darbo sutartį galima sudaryti tam tikram laikotarpiui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Terminuotąsias darbo sutartis bus galima sudaryti ir nuolatinio pobūdžio darbui, taip pat tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje. Tačiau terminuotųjų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių.
* Viršvalandžiai. Numatyta, kad maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta ir dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės. Per vieną savaitę negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais per vieno mėnesio laikotarpį negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko savaitės trukmė. Už viršvalandinį darbą turės būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, už viršvalandinį darbą poilsio dieną ar darbą naktį – ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip pustrečio darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Darbuotojo prašymu viršvalandinio darbo laikas galės būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.
* Darbuotojų atleidimas. Darbo sutartis galės būti nutraukta šalių susitarimu, vienos iš šalių iniciatyva, darbdavio valia, taip pat nesant šalių valios. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai galės būti nutraukta tik šalių susitarimu, nėščiosios iniciatyva, taip pat kai baigiasi terminuotoji darbo sutartis. Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių darbdavys turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų (esant svarbioms priežastims – prieš 5 darbo dienas). Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva (be darbuotojo kaltės) darbuotojas turės būti įspėtas prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu metus – pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atleidžiamam darbuotojui iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, formuojamo iš darbdavių įmokų, bus papildomai išmokama išmoka atsižvelgiant į jo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, tačiau Seimas kol kas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl šių išmokų dydžio. Taip pat įteisinta galimybė darbdaviams darbuotoją atleisti labai greitai ir nenurodant priežasties, apie tai įspėjus prieš tris darbo dienas ir išmokant pusės metų darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
* Atostogos. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių atostogos. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės atostogas.Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje papildomos kasmetinės atostogos bus suteikiamos tik tuomet, jeigu dėl to bus susitarta kolektyvinėje sutartyje.
* Darbo tarybos. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalės būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau. Darbo taryba bus sudaroma trejų metų kadencijai. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariai yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nebus sudaroma, o jos įgaliojimus ir priskirtas funkcijas turės profesinė sąjunga.
