Tačiau buvo laikai, kai kandidatai pasitelkdavo ir kitą rinkėjų priviliojimo strategiją – dovanas. Daugiau nei prieš dešimtmetį vykusių Prezidento ir Seimo rinkimų metu kandidatai originalumu bandė nurungti vienas kitą.
Dalijami rašikliai, kalendoriukai, magnetai ar atšvaitai jau nieko nebestebina. Tais laikais, kai dar buvo galima dalyti rinkėjams dovanas, norintieji patekti į valdžią pasitelkdavo visą išmonę.
Tuometiniai kandidatai rinkėjams rengė loterijas, dalijo maisto produktus, mėnesinius autobuso bilietus, muilą, degtukus, bilietus į kino teatrą, keliones ir ekskursijas.
Dalijo druską ir degtukus
Turbūt daugelio atmintyje dar gyvi prisiminimai apie 2002-ųjų pabaigoje, 2003-iųjų pradžioje vykusius Lietuvos prezidento rinkimus, kuriuos po antrojo turo, surinkęs 54,9 proc. rinkėjų balsų, laimėjo tuomet dar liberaldemokratų lyderis Rolandas Paksas.
Siekdamas Lietuvos prezidento vardo R. Paksas pasitelkė ypatingą išmonę. Dabar partijos „Tvarka ir teisingumas“ galva daugiau nei prieš dešimt metų rinkėjams dalijo mažais kiekiais susvertą druską, degtukus ir saldainius.
Ant saldainių tuomet puikavosi užrašas „Rolandas – kietas riešutėlis“, degtukai buvo papuošti skambia fraze „Uždekime viltį – tvarka bus“, o taip į atmintį įsirėžusi druska – „Tvarka – gyvenimo druska“.
Tuomet buvęs R. Pakso rinkimų kampanijos atstovas Aidas Petrošius, dar vykstant Prezidento rinkimų kovai, sakė, kad kiekviena dovana turi savo reikšmę.
Nors R. Paksas valstybei vadovavo ypač trumpai ir tapo pirmuoju Europos šalies vadovu, nušalintu per apkaltos procesą, jo rinkimų kampaniją, o ypač jos metu dalytas dovanas, turbūt atsimena ne vienas.
Kandidato į prezidentus dovanų sąrašas tuo metu gerokai lenkė kitų kandidatų dovanas. Jo rinkimų štabas turėjo karšto oro balioną, marškinėlių, raktų pakabukų, striukių, žiebtuvėlių...
Iš sraigtasparnio mėtė ledus
Rinkėjus dovanomis lepino ir verslininkas, Darbo partijos įkūrėjas ir buvęs lyderis Viktoras Uspaskichas. Nors jo dovanos ir nebuvo tiesiogiai susijusios su rinkimais, tikrai jam patekti į valdžią jos nesutrukdė.
Kasmet Kėdainiuose vykstančioje Ledų šventėje buvęs politikas gyventojus apdovanodavo ledais. Sraigtasparniu pakilęs virš minios jis susirinkusiems mėtydavo ledų porcijas, kurias žmonės gaudydavo lyg išprotėję.
Tiesa, greitai buvo suprasta, kad iš sraigtasparnio mėtyti ledus nėra pati geriausia mintis – juos gaudantys žmonės porcijas sutrina, sutrypia. Tad pradėta iš sraigtasparnio mėtyti žetonus, kuriuos pagavusieji galėjo atsiimti ledų porciją vėliau. Iš sraigtasparnio vienu kartu buvo išmetama apie 50 tūkst. žetonų.
Už miltelius ir alų?
Tiesa, ne vien norintieji tapti prezidentais ar Seimo nariais rinkėjams siūlė dovanas. 2003-iųjų gegužę vykęs referendumas dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą taip pat siūlė dovanas balsavusiems.
Nuomonę apie Lietuvos įstojimą į ES tuomet išreiškė 63,37 proc. visų turėjusiųjų teisę balsuoti. Iš jų net 91,07 proc. pritarė narystei.
Referendumas vyko dvi dienas. Pirmąją dieną balsuotojai buvo vangūs – jų aktyvumas siekė vos iki 25 proc. Tačiau antrąją referendumo dieną į pagalbą atskubėjo „Maxima“ ir kitos „T-Market“ tinklui priklausiusios parduotuvės.
Žiniasklaidos priemonėse, ypač per radiją ir televiziją, buvo paskelbta: atėjusiems balsuoti bus dalijami lipdukai, su kuriais prekybos tinklo „T-Market“ parduotuvėse „Minima“, „Media“, „Maxima“ rinkėjai galės už 1 centą įsigyti butelį alaus, šokoladuką arba skalbimo miltelių.
Žinia apie už centą dalijamas dovanas suviliojo žmones balsuoti. Labiausiai pigiu alumi susiviliojo išgerti nevengiantys asmenys.
Iš karto po referendumo Seimo narys Petras Gražulis reikalavo sudaryti specialią komisiją, kuri įvertintų, ar tai galima laikyti papirkinėjimu ir, kaip sakė pats parlamentaras, „tautos pažeminimu“.
Dalyti dovanas politikams uždrausta nuo 2008-ųjų. Tiesa, 2014-ųjų prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimu metu buvo leista teikti rinkėjams mažos vertės dovanų. Tačiau Seimui šis draudimas liko galioti.
