Naktį nematyti elnio ragų
Kadangi Lietuvoje medžiojami ne tik šernai, bet ir lapės, vilkai, elniai, stirnos, taikiklio pasirinkimas lieka paties medžiotojo sąžinės reikalas? B.Bradauskas su tuo nesutinka: „Turiu 40 metų medžiotojo patirtį. Esu matęs tuos naktinio matymo taikiklius, juos jau seniausiai naudoja latviai. Nei briedžių, nei stirnų, nei elnių medžioklei naktinio matymo taikikliai netinka, nes per juos nematyti ragų. Medžiotojai medžioja dėl trofėjų, tad nė vienas medžiotojas tuo nesinaudos. Turintys licencijas stirnas gali medžioti ir dieną, tik šernai medžiojami naktį“, – kalbėjo B.Bradauskas.
Viešojoje erdvėje būta pasvarstymų, kad politikas taip uoliai šiuo klausimu rūpinasi iš asmeninių paskatų, mat yra Lietuvos medžiotųjų ir žvejų draugijos pirmininkas ir prisiekęs medžiotojas.
„Koks asmeninis? Čia visuomeninis klausimas. Veterinarijos tarnyba įpareigojo sumažinti šernų skaičių. Iš mūsų, medžiotojų, reikalaujama sumažinti šernų skaičių, iš bandos pašalintume galimus užkrato platintojus, bet tai galima padaryti su naktinio matymo taikikliu. Mes vykdome valstybinį užsakymą. Jei jums lieptų iškasti griovį, bet neduotų kastuvo, kaip jūs tai padarytumėte?“ – klausė politikas.
Tikina, kad taip humaniškiau
Politikas piktinosi, kad daugiausia šį klausimą komentuoja tie, kurie neturi kompetencijos. „Taip gali kalbėti tik žmonės, kurie nieko apie tai neišmano, ar prieš rinkimus... Vokietijoje taip pat šiuo metu priiminėjamas nutarimas naudoti naktinio matymo taiklius, mes taip pat to prašome, nes afrikinis kiaulių maras užkrečiamas per kraują, Medžiotojų ir žvejų draugija turi sumažinti šernų skaičių iki tam tikros ribos, o šernus efektyviai galima medžioti tik naktį“, – kalbėjo politikas ir pridūrė, kad pagal selekcijos požymius medžiotojai privalo nuspręsti, kurį šerną iš bandos reikia sumedžioti, kad nebūtų platinamas užkratas.
Anot B.Bradausko, šaudydami su ne naktinio matymo taikikliais medžiotojai dažnai tik sužeidžia gyvūnus, o šie dar spėja kilometrą kitą nubėgti. „Bėgdamas gyvūnas taško kraują, ir tai užkrato plitimas, jei gyvūnas serga kiaulių maru, o su naktinio matymo taikikliu jį galima nušauti vietoje, ir užkratas nebus platinamas. Kalbu apie humaniškumą – gyvūnas nesikankina, jis nušaunamas vietoje“, – pabrėžė politikas.
B.Bradauskas teigė, kad dėl šios situacijos itin nuskriausti užkrato zonoje gyvenantys gyventojai, kurie buvo priversti skersti auginamas kiaules prasidėjus afrikinio kiaulių maro protrūkiui.
Prilygino masinėms žudynėms
Iki šiol kelis kartus svarstytam siūlymui Seime nebuvo pritarta. Tokio leidimo priešininkai teigė, jog medžiotojas ir žvėris tokiu būdu atsiduria nelygiomis sąlygomis ir medžioklę su naktinio matymo žiūronais prilygino masinėms žudynėms.
Prieš leidimą naudoti naktinio matymo taikiklius protestuojantys laukinių gyvūnų gynėjai įsitikinę, jog tokie naktiniai taikikliai nesuderinami su medžioklės etika. Seime jau anksčiau išsakyta nuomonė, kad tokie siūlymai yra ne kas kita, kaip medžiotojų noras pasilengvinti medžioklę.
