Kol griovimo darbus stebėjo policijos, teismo ir Statybų inspekcijos atstovai, taboras atrodė lyg išmiręs. Bet vos pareigūnai išvažiavo, į taborą įsigyti kvaišalų patraukė apleistuose sandėliuose tūnoję žmogaus pavidalo šešėliai.
Žemutiniame tabore iš viso liko tik kelios lūšnos. Antradienį nugriauta dar viena, jo gyventojai savo noru išsikėlė į Vilniaus savivaldybės suteiktą bendrabutį.
Nugriautos trobos šeimininkas L.Christovas tačiau savivaldybės malone ne itin džiaugėsi.
„Tabore vis tik buvo geriau. Už nuomą nereikėjo mokėti. O dabar mokėsime ir glausimės ankštoje patalpoje. Nors miesto valdžia po metų žadėjo duoti normalų butą“, – sakė vyriškis.
Tvarkingai apsirengęs, inteligentiškos išvaizdos čigonas akivaizdžiai priklausė šios etninės grupės elitui. Jis iki pensijos talkino romų bendruomenės pirmininkui Josifui Tyčinai, dirbo virėju anksčiau tabore veikusioje kavinėje.
Socialinius būstus Vilniaus miesto savivaldybė iškeldinamiems taboro gyventojams skiria pagal romų integracijos programą. Iniciatyva sveikintina, tačiau daugelis vilniečių piktinasi, kad socialinis būstas romams suteikiamas vien todėl, kad jie yra čigonai.
Antra – būgštaujama, jog narkotikų prekybos taškai iš Kirtimų persikels į daugiabučius, išsibarstys po visą miestą. Nes nežinia, ar čigonai dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių mes jau tradicija, greta būrimo ir vagiliavimo, savo amatą – pardavinėti narkotikus.
Tai netiesiogiai patvirtino ir nugriauto namo kaimynystėje, vienoje nedaugelio likusių Žemutinio taboro lūšnų, gyvenantis Aleksandras. Jis tikino nepardavinėjantis narkotikų ir negirtaujantis (pokalbio su žurnalistu metu už nugaros slėpė nugertą alaus butelį, 10 val. ryto), bet pripažino: „Žmona pardavinėja truputį. O ką daryti, valgyti reikia. Čigonams sunku susirasti darbo“.
Nepaisant romų integracijos programos trūkumų, savo akimis teko įsitikinti: iniciatyva iš esmės teisinga. Taborą reikia šluoti nuo sostinės paviršiaus kuo greičiau.
Kai išvyko pareigūnai, iš apleistų sandėlių išlindo išsislapstę narkomanai, visas būrys į žmones jau vargiai panašių šešėlių, ir nulingavo taboro link.
Teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Artūras Budrys sakė, jog inspekcija iš savo pusės galutinai parengė visiškos taboro likvidacijos dokumentus.
„Jau ir Aukštutinio taboro visi nelegalūs statiniai aprašyti, liko tik perduoti antstoliams ir griauti“, – aiškino A.Budrys.
Žemutiniame tabore jau likę tik kelios lūšnos. Beje, čia yra vienintelis teisiškai legalus Kirtimų taboro statinys: pailgas apgriuvęs mūrinis pastatas, apkaišytas satelitinėmis antenomis.
Antradienį po pietų numatyta nugriauti dar vieną namą ir Aukštutiniame tabore.
Vilniaus savivaldybė yra patvirtinusi romų integracijos programą, pagal kurią ketinama skirti 0,7 mln. eur. taboro gyventojams iškeldinti ir juos integruoti į visuomenę. Savivaldybės socialiniame būste kol kas gyvena tik viena šeima, Naujininkuose. Dar vienas butas naujakurių laukia Fabijoniškėse. Vilniaus čigonų tabore šiuo metu yra apie 400 gyventojų. .
