Klaipėdos universiteto profesorė Liudmila Rupšienė pristatė 2015-ais metais atlikto Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) rezultatus.
Stengiasi mažinti vartojančių paauglių skaičių
„Tai jau šeštasis toks tyrimas vykdomas Lietuvoje. Prevencinės programos, vykdomos mūsų šalyje, duoda teigiamą poveikį. Turime pagerėjimą visose kategorijose – tiek alkoholio, tiek tabako, tiek psichoaktyvių medžiagų vartojime“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas.
Jis teigė, kad Lietuvoje visais būdais siekiama mažinti žalingų medžiagų vartojimą tarp mokinių, mokyklose diegiama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa.
„Kartu su mokytojais dirba švietimo pagalbos specialistai. Bendros pastangos davė rezultatų, žalingų medžiagų vartojimas sumažėjo. Tačiau dar daug reikia padaryti ir mažinant prieinamumą, ir didinant paauglių atsparumą psichotropinių medžiagų vartojimui. Čia svarbus ne tik švietimo sistemos indėlis“, – sakė T. Daukantas.
Rūkančiųjų skaičius krenta
Profesorė L. Rupšienė pasidžiaugė, kad bendras rūkančių paauglių skaičius krenta visose Europos šalyse. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje nė karto gyvenime rūkę nėra apie 35 proc. paauglių. Tuo tarpu kitose šalyse šis skaičius svyruoja nuo 34 iki 84 proc.
Palygintus su ESPAD tyrimu atliktu 2011-ais metais, šis rodiklis sumažėjo 10 proc.
Taip pat mažėja ir dalis mokinių, kurie rūko kasdien. Lietuvoje šis rodiklis sumažėjo beveik du kart – nuo 13 iki 7 proc. Paskutinį kartą tyrimas vykdytas 2011-aisiais. Palyginus su šio tyrimo rezultatais, krito ir bent kartą gyvenime rūkusių paauglių skaičius.
„Bent kartą gyvenime rūke 2015-ais metais prisipažino 65 proc. Tačiau stebima ryški pagerėjimo tendencija. Lyginant su 2011-ais metais bent kartą gyvenime rūkiusių cigaretes vaikinų ir merginų sumažėjo po 10 proc.“, – tyrimo pristatyme sakė profesorė L. Rupšienė.
Tiesa, Lietuvos vaikinai gerokai dažniau deklaravo savo kasdienį rūkymą nei merginos. Tokių vaikinų buvo 17 proc., o merginų – 12 proc.
Taip pat pastebima, kad tęsiasi eksperimentavimas su kai kuriomis alternatyviomis tabako vartojimo formomis. „Mažiausiai paplitęs uostomojo, kramtomojo tabako vartojimas. Bent kartą gyvenime vartoję uostomojo ar kramtomojo tabako nurodė 9 proc. visų mokinių. Visi kiti nurodė niekada nevartoję“, – sakė profesorė.
2003-ieji – juodasis pikas
ESPAD tyrimai parodė, kad mažėja ir vartojančių alkoholį moksleivių. Bent kartą gyvenime vartojusių alkoholį Lietuvoje paauglių sumažėjo nuo 95 iki 87 proc.
„Pradedant nuo 2003-ųjų galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra vis daugiau abstinentų, tokių, kurie iki ESPAD tyrimo niekada nebuvo vartoję alkoholio. 2003-ieji buvo tas juodasis pikas, kai 95 proc. mokinių prisipažino vartoję alkoholio, bet 2015-aisiais tokių mokinių skaičius krito“, – pasakojo L. Rupšienė.
Tyrimo duomenimis, nesaikingas epizodinis gėrimas, kai išgeriama 5 ir daugiau vienetų alkoholio, Lietuvoje nuo 2007-ųjų aiškiai mažėja. Palyginus su 2007-aisiais, kurie buvo nesaikingo epizodinio gėrimo piko metai, skaičius krito nuo 41 iki 36 proc. Kitose šalyse, kuriose atliktas tyrimas, šis skaičius yra apie 35 proc.
„Apibendrinant galima sakyti, kad alkoholio vartojimas išlieka problema, tačiau situacija yra geriausia nuo 1995-ųjų, ESPAD tyrimų pradžios: daugiau abstinentų, mažiau nesaikingo gėrimo atvejų, santykinai vėliau išgeriamas pirmasis alkoholis, rečiau vartojami stiprieji alkoholiniai gėrimai“, – sakė tyrimą pristačiusi ESPAD Lietuvoje koordinatorė, Klaipėdos universiteto profesorė L. Rupšienė.
Rezultatai rodo, kad Lietuvoje paaugliams lengviausia įsigyti sidro, alaus, vyno, alkoholinių kokteilių.
Alkoholis paaugliams vis dar pakankamai lengvai prieinamas, tačiau lyginant su ankstesniais tyrimo duomenimis, situacija yra geresnė.
Alkoholis paaugliams vis dar pakankamai lengvai prieinamas, tačiau lyginant su ankstesniais tyrimo duomenimis, situacija yra geresnė.
Tyrimas parodė, kad vaikinai pradeda alkoholį vartoti anksčiau, jo vartoja dažniau ir daugiau nei merginos.
Pirmą kartą per 20 metų
Turbūt labiausiai džiuginantys, tačiau kartu ir šokiruojantys rezultatai – narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo. Pirmieji ESPAD tyrimai Lietuvoje, atlikti 1995-ais metais, parodė, kad nelegalius narkotikus bent kartą gyvenime buvo vartoję 3 proc. paauglių. Neįtikėtina, tačiau nuo to laiko šis skaičius tik augo.
Iš karto po to skaičius kilo iki 15 proc., o dar kito tyrimo metu nustatyta, kad narkotikus bent kartą vartojo 22 proc. paauglių. 2015-aisiais atliktas tyrimas pirmą kartą per 20 metų parodė šio skaičiaus kritimą: dabar jis siekia 19 proc.
„Populiariausia nelegali narkotinė medžiaga visose ESPAD šalyse yra kanapės. Lietuvoje jų vartojimas išlieka stabilus. Per 30 dienų iki ESPAD apklausos 2003 – 2015 metais kanapes vartojo nuo 4 iki 5 proc. paauglių“, – sakė L. Rupšienė.
Apie 30 proc. visų Europos šalių ir apie 25 proc. Lietuvos paauglių nurodė, kad kanapes įsigyti jiems yra pakankamai nesunku. Kokaino, ekstazi ir kitų narkotikų mokiniams gauti sunkiau.
Nauja tendencija – priklausomybė nuo interneto
ESPAD tyrėjai ragina atidžiau stebėti ir tyrinėti interneto naudojimą, žaidimus ir lošimus, nes paaugliai ir net vaikai tampa priklausomi nuo interneto.
Į paskutinį ESPAD klausimyną buvo įtraukti klausimai apie interneto naudojimo tikslus ir trukmę, sutelkiant dėmesį į socialinių medijų naudojimą, informacijos paiešką, lošimus, žaidimus, pardavimus ar pirkimus, muzikos, filmų parsisiuntimą.
Vidutiniškai Lietuvos mokiniai internetu naudojosi 5,7 dienos per savaitę. Kitose Europos šalyse šis skaičius svyravo nuo 3,8 iki 6,8 dienos per savaitę. Kasdien internetu naudojamasi po 2 ar 3 val. Daugiau nei 4 valandas tipišką darbo dieną internetu naudojasi beveik kas ketvirtas respondentas, o tipišką savaitgalio dieną – dar didesnė dalis – apie 43,4 proc.
Dažniausiai paaugliai internetu naudojosi bendravimui socialiniuose tinkluose. Pastarąsias merginos naudojo dažniau nei vaikinai. Truputį rečiau internetas naudotas kultūros tikslais ar informacijos paieškai.
