Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) Lietuvos Vyriausybei perdavė klaipėdietės Ingos Rinau buvusio vyro ir jų 11-metės dukters Luisos raštą, kuriuo mūsų valstybei mesti kaltinimai.
„Lietuva pažeidė M.Rinau ir L.Rinau teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Lietuvos teismams buvo daromas politinis spaudimas, į bylos procesą kišosi valdžios institucijos, kurios suteikė išskirtinę paramą vaiko motinai.
Dėl to teismai vilkino L.Rinau grąžinimo į Vokietiją bylą, tėvas su dukterimi prarado daug laiko, susilpnėjo juos siejantis ryšys“, – rašoma M.Rinau ir L.Rinau skunde, išsiųstame į EŽTT.
Gali prašyti nemažos sumos
Kokio dydžio atlygio M.Rinau ir jo duktė norėtų iš Lietuvos, kol kas nenurodoma, tačiau manoma, kad Vokietijos pilietis iš Lietuvos pareikalaus keliasdešimties tūkstančių eurų.
Tikslią sumą jis galės nurodyti, kai Vyriausybė pateiks savo atsiliepimą, o EŽTT sės įvertinti dviejose valstybėse garsiai nuskambėjusios bylos, kurioje buvo sprendžiamas mergaitės likimas.
Po skyrybų – kaltinimai
Bendras Ingos ir Michaelio gyvenimas iš pradžių nieko blogo nežadėjo. 2003 metų liepą pora susituokė ir kartu su Ingos sūnumi iš pirmosios santuokos apsigyveno Bergfeldėje, Vokietijoje.
Nesutarimai šeimoje, kaip vėliau pasakojo I.Rinau, prasidėjo dar iki dukters gimimo: „Jis buvo despotas, grįždavo namo girtas, prikeldavo mano sūnų iš lovos ir nusivedęs į virtuvę pasakodavo baisius dalykus. Jis ne kartą buvo pakėlęs ranką ir prieš mane.“
Neatsiliko ir jos sutuoktinis.
M.Rinau savo žmoną kaltino visiškai nesirūpinus dukterimi – esą praėjus vos aštuoniems mėnesiams po Luisos gimimo Inga numetė dukterį auklei ir išėjo dirbti.
„Jai buvo tas pat, ar vaikas serga, ar pavalgęs. Ji nesirūpino ir savo sūnumi“, – kaltinimus žėrė vokietis.
Dukterimi rūpinosi abu
Kas iš tiesų vyko toje šeimoje, geriausiai žino tik patys sutuoktiniai, tačiau aišku, kad 2005 metų kovą, praėjus vos dviem mėnesiams po Luisos gimimo, sutuoktinių keliai išsiskyrė.
Skyrybų paprašė M.Rinau.
„Inga ir jos sūnus man dar ilgai rašė laiškus – juose nebuvo kalbama apie smurtą, ji rašė apie meilę, prašė jos nepalikti, bet aš buvau pasiryžęs skirtis“, – vėliau prisiminė M.Rinau.
Mergaitė liko augti su motina, tačiau, kaip teigė tėvas, jis dukterimi rūpinosi, mokėdavo alimentus – po 500 eurų per mėnesį.
2005 metų gegužę M.Rinau parūpino dukteriai vokišką pasą. Mergaitei buvo suteikta Vokietijos pilietybė.
Apgaule išsivežė vaiką
Kova dėl mergaitės užvirė 2006 metų liepą, kai I.Rinau išvyko į Klaipėdą.
Gavusi vyro leidimą išsivežti dukterį dviem savaitėms, vos tik atvykusi į Lietuvą I.Rinau pranešė: „Aš lieku čia, vaiko tu nematysi.“
Išgirdęs tokią naujieną M.Rinau kreipėsi į teisėsaugos institucijas. I.Rinau buvo apkaltinta vaiko pagrobimu, paskelbta jos paieška, išduotas arešto orderis.
Teismai buvo tėvo pusėje
Netrukus Vokietijos teismas panaikino I.Rinau teisę į mergaitės globą ir laikinai suteikė ją tėvui.
Lietuvoje apsigyvenusi moteris šį teismo sprendimą apskundė, bet ir aukštesnis teismas buvo ne jos, o M.Rinau pusėje.
Sulaukęs Vokietijoje palankaus teismo sprendimo M.Rinau kreipėsi ir į Lietuvos teismus reikalaudamas grąžinti esą iš jo pagrobtą dukterį.
Klaipėdos apygardos teismas jo prašymą atmetė – paskelbė, kad mergaitė negali būti grąžinta į Vokietiją, nes jos motinai yra išduotas arešto orderis, Vokietijoje ji gali būti suimta, o tai padarytų vaikui didelę psichologinę žalą.
Lietuvos apeliacinis teismas, į kurį kreipėsi M.Rinau, buvo kitokios nuomonės.
Jis liepė I.Rinau per mėnesį pačiai nuvežti mergaitę į Vokietiją arba kreiptis į antstolius, kad jie surengtų vaiko perdavimą tėvui Klaipėdoje.
Tėvui sužibusi viltis išsivežti dukterį į Vokietiją užgeso mažiau nei po mėnesio, kai Klaipėdos apygardos teismas sustabdė Apeliacinio teismo sprendimo vykdymą, nes esą I.Rinau reikėtų daugiau laiko, kad psichologiškai parengtų dukterį gyventi su tėvu.
Abejingi nebuvo ir politikai
M.Rinau Klaipėdos apygardos teismo sprendimą apskundė ir dar kartą laimėjo, bet dukters neatgavo, nes į šeimos dramą įsitraukė ne tik Ingą palaikantys žmonės, kurie rengė piketus ir rinko parašus po peticija, kad mergaitė gyventų su motina, bet ir politikai.
2007 metų rugsėjį penki Seimo nariai kreipėsi į antstolius prašydami, kad jie nevykdytų teismo sprendimo perduoti vaiką M.Rinau, ir surašė raštus tuomečiams prezidentui Valdui Adamkui ir teisingumo ministrui Petrui Baguškai su prašymu imtis visų įmanomų priemonių, kad mergaitė nebūtų grąžinta tėvui.
P.Baguška asmeniškai susitiko su I.Rinau ir pažadėjo jai nemokamą teisinę pagalbą byloje dėl dukters grąžinimo į Vokietiją.
Tą patį mėnesį 41 Seimo narys kreipėsi į Konstitucinį teismą prašydami ištirti, ar Lietuvos įstatymai bylose dėl vaikų grąžinimo neprieštarauja Konstitucijai. Vėliau byla buvo nutraukta, nes Seimas priėmė įstatymų pataisas.
Bene labiausiai į I.Rinau pusę stojo Liberalų sąjūdžio politikai – jie kreipėsi į V.Adamkų prašydami I.Rinau dukrai išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę.
Į politiką įsisuko ir pati I.Rinau. 2008 metais ji tapo kandidate į Seimą Liberalų ir centro sąjungos sąraše. Tačiau parlamentare ji netapo.
Pirmenybė – Vokietijos teismui
Tuomečio generalinio prokuroro Algimanto Valantino prašymas sustabdyti L.Rinau grąžinimo į Vokietiją procedūrą buvo išgirstas Lietuvos aukščiausiajame teisme.
Mergaitės perdavimas tėvui buvo sustabdytas, o beveik po metų tas pats teismas nutarė – L.Rinau byla turi būti nagrinėjama iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas tai daryti atsisakė.
Teismai dėl mergaitės globos vyko ir Vokietijoje. 2007 metų birželį Oranienburgo teismas L.Rinau globėju jau visam laikui paskyrė Michaelį.
I.Rinau bandė Vokietijos teismo sprendimą ginčyti Lietuvoje, bet jos skundai buvo atmesti.
Į vaiko dalybas 2008 metais buvo įtrauktas ir Europos teisingumo Teismas. Per šešias savaites bylą išnagrinėjęs teismas buvo kategoriškas – Lietuvos teismai privalėjo laikytis Oranienburgo teismo sprendimo, kuriuo L.Rinau globa yra paskirta jos tėvui, ir per kuo įmanoma trumpesnį laiką turi grąžinti mergaitę į Vokietiją.
Išskraidino per Rygą
I.Rinau nevykdė jai nepalankių teismo sprendimų ir vis rasdavo naujų priežasčių bei pasiteisinimų negrąžinti dukters buvusiam vyrui.
Ji aiškino, kad mergaitė neprisimena tėvo, jis jai esą visai svetimas, be to, dukra pamiršo vokiečių kalbą, todėl jos bendravimas su M.Rinau yra neįmanomas.
Teismo sprendimo nevykdančios motinos pusėje vis dar buvo ir politikai, ir visuomenė, todėl supratęs, kad gražiuoju dukters neatgaus, 2008-ųjų spalio 20 dieną M.Rinau ryžosi drastiškam žingsniui – slapta išsivežti dukrą.
Mergaitę jis išsivedė iš Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpų, kur turėjo vykti jųdviejų pasimatymas.
Kol I.Rinau gretimame kambaryje bendravo su psichologu, M.Rinau stvėrė dukterį ir išsinešęs ją ant rankų įsodino į automobilį.
Po to M.Rinau nuvyko į Rygos oro uostą ir ketino išskristi į Vokietiją, bet buvo suimtas.
Kitą dieną Latvijos teisėsaugininkai, įsitikinę, kad vyrui dukters globa suteikta teismo sprendimu, M.Rinau paleido.
Į Rygą atskubėjusi I.Rinau sužinojo, kad jos dukterį buvęs sutuoktinis jau išskraidino į Berlyną.
Kaltino valstybę ir teismus
Dėl vaiko pagrobimo Klaipėdos prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir net išdavė M.Rinau Europos arešto orderį. Taškas byloje buvo padėtas 2009 metų lapkritį.
Byla dėl vaiko pagrobimo buvo nutraukta nustačius, kad M.Rinau turėjo visas teises pasiimti dukterį ir išsivežti į Vokietiją.
Po nepalankių teismo sprendimų I.Rinau negailėjo piktų žodžių Lietuvos teisėsaugai.
„Gimtoji šalis, į kurią aš kreipiausi pagalbos, užtrenkė man duris. Ar gali būti didesnis absurdas – palikti vaiką be mamos?
Kaip galima atimti vaiką iš motinos, kuri jį pagimdė ir augina, ir atiduoti tėvui, kuris jį paliko vos dviejų mėnesių? Man nelieka nieko kita, kaip tik kovoti vienai“, – piktinosi I.Rinau ir pati grasino kreiptis į EŽTT, tačiau skundo taip ir nesurašė.
I.Rinau pastaruoju metu vengia viešumo. Moteris bijo prabilti apie savo nuoskaudas nuogąstaudama, kad buvęs vyras gali išvis jai uždrausti matytis su dukterimi.
Likusi be anūkės pasirinko mirtį
* Be dukters likusią I.Rinau 2009 metų balandį sukrėtė dar viena tragedija – savo namuose Šiauliuose buvo rasta pasikorusi jos motina.
* Nors tąkart I.Rinau apie motinos mirtį nebuvo linkusi kalbėti, jos advokatas Kęstutis Žilinskas dėl šios tragedijos kaltino Lietuvos teisėsaugą ir teismus.
* Jo teigimu, depresija sirgusi moteris labai sielojosi dėl į Vokietiją išvežtos anūkės.
* „Kai viskas aišku, teisingai išspręsta, žmonės nesižudo, bet kai viskas susiklosto labai neteisingai, žmonės pasiryžta tokiems drastiškiems žingsniams. Ji pajuto, kad valstybė jos negina, todėl, matyt, ir pasiryžo savižudybei“, – kalbėjo K.Žilinskas.
