Ne tiktai dėl to, kad lemiamame Daviso taurės mače dėl teisės žaisti aukštesnėje grupėje bosniai sudaužė lietuvius kaip obuolius – 5:0. Ne tik dėl to, kad iš bandymo padaryti šventę didžiausioje sostinės arenoje išėjo šnipštas, nes net norėdamas būtum sunkiai pataikęs kamuoliuku į žiūrovą tribūnose – jos buvo tuščios.
Turbūt liūdniausia buvo dėl to, kad žmogus, į kurį buvo dėta tiek daug vilčių, su kurio vardu buvo kuriamos pasakos apie Lietuvos teniso atgimimą, spjovė į buvusius bendražygius, trenerius ir rėmėjus. Nes jam labiau rūpėjo galimybė Rusijoje papildyti savo banko sąskaitą ir reitingo taškų taupyklę.
Tiesą sakant, R.Berankis nusivalė kojas į marškinėlius su Vyčiu gerokai anksčiau nei praėjusią savaitę, kai net į rinktinės kapitono R.Mugevičiaus prašymus padėti Lietuvos rinktinei numojo ranka.
Lietuvos garbės sąvoka R.Berankiui tapo neįdomi dar gerokai prieš olimpines žaidynes, kai paslapčia nuo visų Lietuvos medicinos ir sporto specialistų jis bandė gauti vaistų vartojimo leidimus – panašius į tuos, kuriuos iš Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) duomenų bazės pavogė ir viešina su Rusija siejami įsilaužėliai.
Rio de Žaneire R.Berankis sužaidė taip pat tragiškai, nelaimėjęs nė vieno geimo. Bet praėjus kelioms savaitėms po šio fiasko Lietuvos teniso didžiavyris per jam artimus asmenis išplatino žinutę, kad serga astma – liga, kuri diagnozuota ne vienam garsiam sportininkui.
Pribloškė ne diagnozė, o Lietuvos olimpinės rinktinės medikų teiginys, kad apie tokią tenisininko ligą jie nieko negirdėjo.
Nieko nuostabaus, kad pirmadienį Sankt Peterburge įvyko stebuklingas pagijimas – pirmajame rate lietuvis įveikė 21 vieta aukščiau reitinge esantį prancūzą ir uždirbo mažiausiai 15 660 dolerių.
Neabejotina, kad už pergales Vilniuje prieš panašaus pajėgumo bosnius Ričardas būtų sulaukęs gerokai daugiau plojimų, bet jų į banko sąskaitą arba reitingą neįsidėsi.
