„Europos Sąjungos profesinio mokymo plėtros agentūra prognozuoja, kad jau po 10 metų apie 60 proc. naujų darbo vietų bus sukuriama tokioms specialybėms, kurių pavadinimų šiandien mes net neturime, – atkreipė dėmesį ministrė. – Lietuvai būdingas vienas žemiausių Europos Sąjungoje besimokančiųjų suaugusiųjų skaičius, mums prognozuojamas didžiausias darbo jėgos kaitumo procentas ir didžiausias kvalifikuotos vidutinio lygmens darbo jėgos trūkumas Europos Sąjungoje. Toks kontekstas verčia ryžtingai veikti.“
Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos sektorinio praktinio mokymo centre vykusio profesinio mokymo įstaigų vadovų pasitarimo metu švietimo ir mokslo ministrė pabrėžė, kad pertvarkant profesinio mokymo sistemą nuveikta nemažai: atliktas Europos ir Lietuvos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangų susiejimas ir pradėtas jų įgyvendinimas – parengti 5 kvalifikacijas reglamentuojantys standartai, 60 modulinių programų, kurios nuo šio rugsėjo pradėtos diegti.
Pasak ministrės A. Pitrėnienės, didelis dėmesys skirtas profesijos mokytojų technologinių kompetencijų ugdymui gamybos įmonėse, įdiegti profesinio mokymo kokybės užtikrinimo elementai, į profesinio mokymo valdymą visuose lygmenyse įtrauktas verslas.
„Į profesinį mokymą grįžo diplomai. Juose jau įrašomas įgytos kvalifikacijos lygmuo pagal kvalifikacijų sąrangą. Tai leidžia tiek Lietuvos, tiek bet kurios kitos Europos šalies darbdaviams suvokti, kokio sudėtingumo profesinio mokymo programą asmuo yra baigęs, kokio lygmens kompetencijas įgijęs ir kokio sudėtingumo darbus turi gebėti atlikti“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Ministrė akcentavo profesinio orientavimo sklandų įgyvendinimą kaip vieną iš svarbiausių darbų. „Karjeros planavimas nėra tik ekskursijos į įmones. Tik per pastaruosius keletą metų po studijų aukštosiose mokyklose į profesinį mokymą atėjusiųjų asmenų skaičius išaugo nuo 300 iki 1800, t.y., apie 6 kartus. Tai rodo, kad karjeros planavimą reikia stiprinti, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė. - Šiais metais keisdami Švietimo įstatymą sudarėme teisines prielaidas, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. ugdymo karjerai sistema veiktų nuosekliai, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų tęstųsi visą asmens su darbine veikla susijusį gyvenimą.“
Dar vienas artimiausių metų iššūkis profesiniame mokyme – įdiegti licencijų priežiūros, profesinio mokymo stebėsenos, įstaigų išorinio bei vadovų vertinimo sistemas. „Jos turi veikti kaip vientisas, suderintas mechanizmas. Teisines ir institucines prielaidas šiais metais sukūrėme. Uždavinys – pradėti jas įgyvendinti“, – pažymėjo ministrė A. Pitrėnienė.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės, būtina suformuoti įvairiais būdais įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo praktiką. „Šiuo metu turime teisės aktus, tačiau būtina suformuoti jų taikymo praktiką. Aiškus ir paprastas įvairiais būdais kompetencijų pripažinimo sistemos įdiegimas turėtų padaryti įtaką ir suaugusiųjų mokymosi aprėpčiai, būti savotiška paskata suaugusiems dalyvauti neformaliajame švietime“, – kalbėjo ministrė.
Kitas iššūkis - profesinio mokymo infrastruktūros modernizavimas ir sektorinių praktinio mokymo centrų įveiklinimas. Švietimo ir mokslo ministrės nuomone, centrai turi veikti kaip savo ūkio šakos kompetencijų centrai, kuriuose kartu veikia profesinio mokymo teikėjai, verslo subjektai ir mokslo institucijos, kuriuose gimsta naujos mokymosi metodikos, mokomoji medžiaga, vyksta kvalifikacijos tobulinimas, suaugusiųjų neformalus švietimas ir daugelis kitų tokiems kompetencijų centrams būdingų veiklų.
„Sektoriniams centrams bus keliamas uždavinys ne tik išsilaikyti iš savo veiklų, tačiau ir sukaupti lėšas įrangai atnaujinti, kai ši įranga nusidėvės“, – pabrėžė ministrė A. Pitrėnienė. Šiuos mokslo metus profesinėse mokyklose pradėjo beveik 23 700 mokinių, į profesinio mokymo įstaigas mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programas priimta 1700 asmenų daugiau nei pernai.
