Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto puslapyje kiekvienas kandidatas pateikė anketą, kurioje turėjo nurodyti svarbiausius savo biografijos faktus. Vienas šių faktų – teistumas. Visi, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo teisti, bet nori tapti Seimo nariais, turėjo tai nurodyti anketoje.
Pažvelgus į bendrą kandidatų skaičių matyti, kad teistų yra mažuma. VRK pateiktame sąraše jų – maždaug 30.
Kandidatai teisti dėl įvairių priežasčių. Vieni sukėlė eismo įvykius, kiti klastojo dokumentus ar siūlė kyšius. Tačiau buvo ir tokių, kurie bausmės sulaukė dėl narkotinių medžiagų laikymo ar sunkaus kito žmogaus sužalojimo.
Sukėlė skaudų eismo įvykį
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos kandidato Ryčio Jankausko anketoje parašyta – jis Lenkijoje buvo teistas dėl sunkaus kūno sužalojimo. Tačiau politikas skubiai patikino, kad viskas ne taip, kaip atrodo.
Jaunas politikas 2008-ųjų sausį Lenkijoje buvo teistas, nes per avariją, kurios kaltininku jis buvo pripažintas, buvo sunkiai sužalotas kitu automobiliu važiavęs žmogus.
„Anketoje nurodžiau straipsnį, pagal kurį esu teistas, tačiau manau, kad čia reikia prierašo, jog sužalojimas buvo padarytas avarijos metu. Man, kaip kandidatui, labai liūdna, kad mano biografijoje toks įrašas yra, tad kreipiausi dėl to, kad būtų pridėtas prierašas, jog žmogus sužalotas eismo įvykio metu“, – pasakojo R.Jankauskas.
Nelaimė įvyko R.Jankauskui studijuojant Vokietijoje. Jis važiavo per Lenkiją ir lenkdamas kitą automobilį patyrė avariją.
„Man buvo gal 19 metų, pirmieji vairavimo mėnesiai. Nebuvau apsvaigęs, turėjau vairuotojo pažymėjimą, draudimą, tiesiog lenkdamas susidūriau su kitu automobiliu. Lenkimą pradėjau gerai, tačiau prieš pat jį baigdamas susidūriau su kitu automobiliu.
Tas žmogus po avarijos ligoninėje pragulėjo daugiau nei 10 dienų, o aš pagal Lenkijos įstatymus buvau nuteistas už sunkų kūno sužalojimą“, – sakė kandidatas.
Jaunas vyras teigė, kad kitame automobilyje važiavęs žmogus nesegėjo saugos diržo, tad avarijos metu buvo sunkiai sužalotas – jam lūžo šonkaulis, patyrė daug sumušimų. Sužalojimų patyrė ir pats R.Jankauskas.
Teisme kandidatas į Seimą buvo pripažintas kaltu, jam buvo skirta pusantrų metų lygtinai.
Teisti dėl narkotinių medžiagų
Teistų kandidatų sąraše – ir Tomo Ambrazo pavardė. Kandidatas į Seimą 2016-ųjų vasarį buvo nuteistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Paprašytas papasakoti apie situaciją, jis noriai sutiko tai padaryti.
„Viskas prasidėjo kokiais 2008-aisiais. Aš Lietuvoje buvau atidaręs tokias parduotuves, kurios buvo unikalios tuo, jog prekiavo leistinomis medžiagomis, pasižyminčiomis tam tikru poveikiu. Tai, be abejo, nepatiko mūsų teisėsaugai ir ji mane puolė iš visų pusių“, – sakė kandidatas.
Vyras į teismą buvo paduotas du kartus. Pirmą sykį prokurorai reikalavo T. Ambrazą įkalinti 14 metų, tačiau jis buvo išteisintas.
Jo namuose buvo rasta šiek tiek daugiau nei gramas narkotinių medžiagų, kurias, kaip pats sakė, laikė savo reikmėms ir ketinimų parduoti neturėjo.
Antrą kartą apylinkės teismas vyrui skyrė 10 metų nelaisvės. Šis sprendimas buvo apskųstas ir bausmė sumažinta iki 3 tūkst. eurų baudos. Sprendimą apskundus dar kartą, Lietuvos aukščiausiasis teismas T. Ambrazui skyrė beveik 1 tūkst. eurų baudą.
„Dabar vertindamas teismo sprendimą, net kai esu gavęs Aukščiausiojo teismo sprendimą, nesutinku, nes nesijaučiu padaręs ką nors nusikalstama. Bet toks jau tas mūsų teisingumas“, – sakė kandidatas.
Kitas kandidatas, teistas dėl nusikaltimo, susijusio su narkotinėmis medžiagomis, nebuvo toks kalbus. 2003-iaisiais Seimo narys, tuomet dar Didžiojo Vilniaus teatro meno vadovas Audrius Nakas buvo teistas dėl ketinimo įsigyti narkotinių medžiagų.
Paklaustas apie tai, politikas nepanoro kalbėti. Jis trumpai nukirto: „Ar jūs esate pasigėrusi ir apsivėmusi? Čia ta pati situacija. Nesuprantu, kodėl tai turėtų būti įdomu.“
Daugiau nei prieš dešimtmetį A.Nakas ir dar du jauni vyrai buvo sulaikyti, kai bandė įsigyti narkotikų. Pasaloje tykoję policijos pareigūnai sulaikė ir dabartinį Seimo narį, ir kitus du jaunus vyrus, kurių vienas ir prekiavo kvaišalais.
Nuteistas A.Nakas prarado darbą teatre, o teismas jam skyrė 2050 litų baudą.
Įvairios partijos ir įvairūs nusikaltimai
Kandidatų, išgirdusių jiems nepalankų teismo sprendimą, sąraše – įvairių partijų atstovai bei savarankiškai išsikėlę kandidatai. Yra tokių, kurių teistumas kelių dešimtmečių senumo, tačiau yra ir teistų visai neseniai bei turinčių ne vieną teistumą.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas 2011-aisiais taip pat Klaipėdoje nuteistas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.
„Tvarkos ir teisingumo“ kandidatas Gintaras Šurkus 2004-aisiais Alytuje nuteistas dėl dokumentų klastojimo.
Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos (Lietuvos centro partijos, Lietuvos pensininkų partijos) kandidatas Alfonsas Butė 2008-aisiais Vilniuje buvo teistas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kandidato automobilyje važiavusios keleivės sveikata.
„Drąsos kelio“ partijos kandidatas Raimundas Čiegis Kauno miesto apylinkės teisme 2008-aisiais buvo nuteistas už aplaidų apskaitos tvarkymą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Arūnas Glavickas 2004-aisiais Lenkijoje buvo teistas už akcizinių prekių gabenimą.
Stanislovo Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijos „Prieš korupciją ir skurdą“ (partijos „Jaunoji Lietuva“, Tautininkų sąjungos) kandidatas Redas Jablonskis buvo teistas ne vieną kartą. 2001-ųjų sausį ir spalį buvo teistas už finansinius nusikaltimus.
Tos pačios partijos kandidatas Vytautas Stepas 2012-aisiais Vilniuje teistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei viešosios tvarkos pažeidimo. Dėl pastarojo nusižengimo jis teistas ir 2013-aisiais.
Liberalų kandidatas Romas Sadauskas 2007-aisiais buvo teistas už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas Rimantas Radžius prieš dvejus metus teistas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Lietuvos liaudies partijos iškelta kandidatė Rima Paukštelienė prieš beveik 20 metų, 1997-aisiais, Kaune buvo teista už suklastoto dokumento panaudojimą.
Savarankiškai išsikėlęs kandidatas Eduardas Zeziulevičius 2008-aisiais Ukmergėje buvo teistas dėl vagystės.
Darbo partijos kandidatas Vidmantas Maželis 2006-aisiais Kauno r. apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl papirkimo.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas Valdemaras Jasevičius 2011-aisiais Klaipėdos apygardos teismo pripažintas kaltu dėl įžeidimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir neteisėto laisvės atėmimo. Lietuvos liaudies partijos kandidatė Danutė Jasilionienė šių metų gegužę Kaune nuteista už aplaidų buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą.
Nesvarbu nei kiek kartų, nei už ką teistas
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Rokas Stabingis pasakojo, kad kandidatams privaloma nurodyti, kad jie buvo teisti, jei bet koks nuosprendis buvo priimtas Lietuvos Respublikoje po 1990-ųjų kovo 11-osios.
Teistumą iki 1990-ųjų būtina nurodyti, jei nusikaltimas buvo sunkus arba labai sunkus.
„Jei nuosprendis buvo priimtas užsienio valstybėje, bet nusikaltimas yra nesunkus arba apysunkis, to taip pat nereikia nurodyti. Įstatymas konkretizuoja, kokį nuosprendį reikia nurodyti, kokį ne“, – sakė R.Stabingis.
Nors kandidatų į Seimą sąraše yra ir žmonių, kurie teisti daugiau nei vieną kartą, R.Stabingis teigė, kad kelio į parlamentą tai neužkerta. Būti Seimo nariu netrukdo ir padaryto nusikaltimo rūšis.
„Tikrai būna žmonių, kurie turi ir po keletą teistumų. Tačiau Lietuvoje cenzo dėl teistumo nėra, tad neribojama, kiek nuosprendžių galima turėti. Nėra svarbu ir koks buvo nusikaltimas, svarbu, kad bausmė atlikta“, – sakė VRK narys.
Kiek iš viso teistų – neaišku
Kandidatai, kurie nenurodė turėję teistumą, rinkimuose dalyvauti negali. VRK sprendimu dėl nenurodyto teistumo iš rinkimų kovos buvo pašalinti devyni kandidatai.
„Aštuoni iš jų nenurodė teistumo, o vienas dar net neatliko bausmės – nesumokėjo baudos“, – sakė R.Stabingis.
VRK taip pat nusprendė 36 teistų kandidatų rinkimų plakatuose pridėti įrašą dėl teistumo.
„Čia dar ne visas sąrašas. Buvo dar, rodos, penki asmenys, kurie nurodė teistumą, bet jų veika buvo dekriminalizuota. Tad sudėję skaičius matome, kad yra 41 teistas kandidatas“, – teigė pašnekovas.
Tačiau šis skaičius gali būti negalutinis. R.Stabingis sakė, kad jei asmuo buvo teistas užsienyje, o jo padarytas nusikaltimas laikomas lengvu ar apysunkiu, jis neprivalo to nurodyti savo anketoje.
„Asmenų, kurie turi teistumą, gali būti ir daugiau, bet apie vienus mes neturime informacijos. Apie kitus gal ir turime, bet jie neprivalo nurodyti, tad mes to viešai nepublikuojame. Pasakyti, kiek tokių kandidatų yra, negaliu, bet tikėtina, kad jų yra daugiau nei 41“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos narys R.Stabingis.
Visų kandidatų sąrašą kartu su biografijomis galima rasti Vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame puslapyje.
