– Kiek iš viso šiuo metu į Lietuvą yra perkelta pabėgėlių?
– Šiuo metu į Lietuvą perkelti 102 pabėgėliai, vos ne pusę jų sudaro nepilnamečiai, mat tai daugiausia šeimos su vaikais.
– Ar tarp jų yra senjorų?
– Pensinio amžiaus žmonių nėra, bet viena pora savo amžiumi jau artėja prie šios ribos.
–Kalbat apie šeimų sudėtį – tai tėvai su vaikais ar kelių kartų atstovai?
– Daugiausia tai šeimos su vaikais. Tačiau yra pavyzdžių, kai suaugę vaikai atvyko su tėvais, kartu buvo perkelta pusbrolių ar kitų giminaičių šeima. Bet didžiąją dalį sudaro šeimos su mažais vaikais.
– Gal žinote, kokio amžiaus yra jauniausiais į Lietuvą perkeltas pabėgėlis?
– Tai neseniai gimęs vos kelių mėnesių kūdikis. Vaikas gimė Turkijoje prieš pat šeimą perkeliant į Lietuvą.
– Kokį statusą turės vaikai, kurie gims ateityje į mūsų šalį perkeltų pabėgėlių šeimose?
– Jų bus tokios pat teisės, kaip ir užsieniečių, o užsieniečiai šalies pilietybę gali gauti po 10 nepertraukiamo gyvenimo metų, išlaikę lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminus. Išskirtinių lengvatų čia gimusios pabėgėlių atžalos neturės.
– Iš kokių šalių į Lietuvą perkelti pabėgėliai?
– Dauguma iš Sirijos, keletas – iš Irako. Kalbant apie Siriją, reikėtų pasakyti, kad tarp perkeltųjų yra Sirijos piliečių ir palestiniečių, kurie Sirijoje laikyti asmenimis be pilietybės. Jie neturi Sirijos pilietybės, bet yra iš Sirijos.
– Gal žinote, kiek pabėgėlių dar planuojama perkelti šiais metais?
– Sunku prognozuoti, nes viskas priklauso ne tik nuo mūsų planų. Bet tikimės perkelti apie 100. Jei viskas klostytųsi taip, kaip planuojame, tai iki metų pabaigos galėtume priimti 150.
– Rukloje perkeltieji asmenys praleidžia apie tris mėnesius, vadinasi, šiuo metu jau yra ir atskirose savivaldybėse apgyvendintų šeimų?
– Jei su šeima dirbantys specialistai mato, kad šeima dar nepasirengusi gyventi savarankiškai, šį terminą galima pratęsti. Šiuo metu keliolika perkeltų žmonių jau yra baigę integracijos programą Rukloje ir savarankiškai apsigyvenę Jonavos ir Vilniaus savivaldybėse.
– Gal yra atvejų, kai buvo pasinaudota gyventojų pasiūlymais suteikti pabėgėliams gyvenamąjį plotą?
– Taip. Vilniuje nutiko tokia graži istorija, kai į Migracijos departamentą užsuko vienas vilnietis ir pasiteiravo, su kuo jam reikėtų kalbėtis dėl pabėgėlių. Jis pasiūlė pabėgėliams apsigyventi jo bute Vilniuje. Visa informacija buvo perduota „Caritui“, kuris rūpinasi pabėgėlių integracija. Vėliau sužinojau, kad vilniečio pasiūlytą butą tvarkė savanoriai, ir jis buvo perleistas vienai šeimai. Tai labai gražus poelgis.
Atsirado įmonių, kurios pranešė pasirengusios įdarbinti pabėgėlius ir savo pažadus jos tesėjo. Mano žiniomis, viskas klostosi sėkmingai.
