Rado būdą, kaip paraginti valstybines įmones dirbti pelningiau

Valstybės ir savivaldybių įmonių pelno įmokas į biudžetą ketinama susieti su jų nuosavo kapitalo grąžos rodikliu, nustatant, kad į biudžetą būtų sumokama nuo 60 proc. iki 85 proc. paskirstytinojo pelno.

Valstybės ir savivaldybių įmonių pelno įmokas į biudžetą ketinama susieti su jų nuosavo kapitalo grąžos rodikliu.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Valstybės ir savivaldybių įmonių pelno įmokas į biudžetą ketinama susieti su jų nuosavo kapitalo grąžos rodikliu.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 23, 2016, 1:35 PM, atnaujinta May 12, 2017, 5:03 AM

Tai numatyta Finansų ministerijos parengtose Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisose. Vyriausybė šiemet rugpjūtį jau pritarė, kad tokia tvarka nuo kitų metų būtų taikoma valstybės valdomų įmonių išmokamiems dividendams.

Finansų ministerija prognozuoja, kad nauja tvarka leistų generuoti dvigubai didesnes nei pelno įmokas, kurios už 2014 metus siekė 7,66 mln. eurų, o už 2015 metus – 6,64 mln. eurų.

Bendrovės, kurių ataskaitinių metų nuosavo kapitalo grąža neviršija 1 proc., į biudžetą turės pervesti ne mažiau kaip 85 proc. paskirstytinojo pelno, pasiekusios 1-3 proc. grąžą – 80 proc., 3-5 proc. grąžą – 75 proc., 5-10 proc. grąžą – 70 proc., 10-15 proc. grąžą – 65 proc., didesnę kaip 15 proc. grąžą – ne mažiau kaip 60 procentų.

Anot Finansų ministerijos, tokiu būdu įmonės būtų skatinamos siekti didesnio grynojo pelno, kuris galėtų būti paremtas tiek apyvartos didinimu, tiek sąnaudų mažinimu. Siekiant aukštesnės kapitalo grąžos, būtų efektyviau investuojamos lėšos, kritiškiau vertinamas investicijų atsiperkamumas.

Vyriausybė ar savivaldybės taryba ir toliau turėtų teisę nustatyti mažesnę pelno įmoką – pavyzdžiui, jei bendrovė dalyvauja įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį projektą, jeigu jos nuosavas kapitalas, pervedus pelno įmoką, taptų mažesnis už įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo ir perkainojimo rezervo sumą, taip pat jeigu jos skoliniai įsipareigojimai, sumokėjus pelno įmoką, viršytų nuosavą kapitalą.

Šiuo metu Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatyta, kad šių įmonių į biudžetą sumokama pelno įmoka turi sudaryti 50 proc. įmonės ataskaitinių finansinių metų pelno, tačiau taip pat yra numatytos išimtis, kada pelno įmokos dydis gali būti sumažintas arba iš viso nemokama.

Pelno įmoka gali būtų sumažinta įmonėms, kurios dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą arba jų nuosavas kapitalas, sumokėjus pelno įmoką, taptų mažesnis už įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo ir perkainojimo rezervo sumą. Išimtis nemokėti pelno įmokų gali būti taikoma strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonės, įgyvendinančioms teisės aktu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos ekonominį projektą.

Anot Finansų ministerijos, atsisakyti išimties, kai valstybės įmonės gali būti atleistos nuo pelno įmokos mokėjimo, siūloma atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės valdomų įmonių rekomendacijas.

„Visoms įmonėms turėtų galioti vienodi pelno įmokos sumažinimo principai ir sąlygos ir tam tikros įmonės neturėtų turėti išskirtinių sąlygų nemokėti pelno įmokos“, – teigiama ministerijos aiškinamajame rašte.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2017 metų sausio 1 dienos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.