Bankininkas kraupsta nuo „Snoro“ turto grobstymo mastų

Maskvoje priverstas gyventi 2011-ųjų lapkričio 16 dieną uždaryto banko „Snoras“ prezidentas Raimondas Baranauskas pripažįsta, kad šiandien jo vardas yra sutryptas.

R.Baranauskas Maskvoje kruopščiai kaupia visus dokumetus apie „Snoro“ veiklą.<br>R.Karmazaitės nuotr.
R.Baranauskas Maskvoje kruopščiai kaupia visus dokumetus apie „Snoro“ veiklą.<br>R.Karmazaitės nuotr.
R.Baranauskas Maskvoje kruopščiai kaupia visus dokumetus apie „Snoro“ veiklą.<br>R.Karmazaitės nuotr.
R.Baranauskas Maskvoje kruopščiai kaupia visus dokumetus apie „Snoro“ veiklą.<br>R.Karmazaitės nuotr.
R.Baranauskas Maskvoje kruopščiai kaupia visus dokumetus apie „Snoro“ veiklą.<br>R.Karmazaitės nuotr.
R.Baranauskas Maskvoje kruopščiai kaupia visus dokumetus apie „Snoro“ veiklą.<br>R.Karmazaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Rasa Karmazaitė („Lietuvos rytas“)

Sep 26, 2016, 6:49 AM, atnaujinta May 12, 2017, 1:28 AM

„Aš netekau ir tėvynės. Skaudžiausia, kad iš manęs ir mano šeimos – žmonos, sūnaus, dukters buvo atimti penkeri gyvenimo metai. Kas tiems piktadariams suteikė teisę tai padaryti?“ – klausė buvęs bankininkas.

Jį „Lietuvos ryto“ žurnalistė aplankė Maskvoje.

Antrąją pokalbio su R.Baranausku dalį skaitykite čia.

– Neseniai Nicoje parduota „Snorui“ priklausiusi 600 kvadratinių metrų vila už 1,95 mln. eurų. Pirkėjas ją jau perparduoda už 3,7 mln. eurų – beveik dvigubai brangiau.

Jums tai naujiena?

– Aš stebiu tą situaciją. Vilą Nicoje mes įsigijome už 3,5 mln. eurų. Norėjome atidaryti ten filialą svarbiems klientams. Vila parduota už labai mažą kainą, o po kelių dienų parduodama jau už realią kainą. Bet tai tik vienas pavyzdys iš daugelio.

„Snoro“ paskolų portfelis pirmaisiais bankroto metais davė beveik milijardą litų (apie 289 mln. eurų) pajamų už sumokėtas palūkanas ir grąžintas paskolas. Kodėl reikėjo jį parduoti? Juk dar penkerius metus jis galėjo duoti po milijardą litų pajamų, ir visų kreditorių poreikiai būtų buvę patenkinti.

870 milijonų eurų vertės „Snoro“ paskolų portfelis buvo parduotas už 169 mln. eurų. Tai oficiali informacija. Kur dingo 701 mln. eurų? Kas juos išsidalijo?

Turiu daug dokumentų, todėl teisme bus sugrįžta ir prie šių sandorių. Manau, kad ir ankstesni „Snoro“ bankroto administratoriai, ir dabartinis apvaginėja kreditorius pusvelčiui pardavinėdami banko turtą.

– Negi kažkas po stalu dalijasi dideles sumas?

– Taip, turiu įrodymų. Per penkerius metus nesėdėjau rankų sudėjęs – surinkau daugybę dokumentų, kurie įrodys tiesą teisme.

Visuomenei dar 2015 metų viduryje buvo deklaruojama, kad paskolų portfelio pirkėjas neva yra vienas didžiausių Vokietijos bankų. Po to buvo sakoma, kad perka kažkokie Liuksemburge registruoti investiciniai fondai ir bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“. Galų gale realiai pirkėjas liko vienas – „Baltijos kredito sprendimai“.

Šioje įmonėje dirba vos vienas samdomas darbuotojas. 870 mln. eurų vertės paskolų portfelį administruoja vienas darbuotojas?! Tai neįtikėtina. O juk šį įsigijimo sandorį patvirtino Konkurencijos tarnyba. Negi jie nieko nematė?

Rusiškasis „Snoro“ paskolų portfelis buvo parduotas už 9 mln. eurų.

O jo tikroji vertė – 140 mln. eurų. Pas pirkėją į Rusiją skraidė bankroto administratorius Gintaras Adomonis ir teisininkų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ atstovas, advokatas Agnius Pilipavičius.

Dabar jie labai nervinasi – negali baigti sandorio, nes Maskvos arbitražas paskyrė areštą. Pinigai paimti, bet pirkėjas negali persiregistruoti turto.

Kokia išeitis pirkėjui? Atvykti į Lietuvą ir pareikalauti grąžinti pinigus. O kas gali paneigti, kad ir po stalu nebuvo duota? Atrodo, kad kai kam jau kepurės dega.

Advokatų kontoroje, kuri dalyvavo stambiuose „Snoro“ turto pardavimo sandoriuose, buvo įsidarbinęs prezidentės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis. Vėliau jis padarė karjerą – tapo Vilniaus apygardos teismo teisėju.

Dar svaigesnę karjerą padarė „Snoro“ bankrotą laiminęs Andžejus Maciejevskis – pakilo iki Aukščiausiojo teismo teisėjo posto. Taip ir knieti paklausti – gal Lietuvoje teisingumas jau vykdomas prezidentės kabinete?

Turiu daug įrodymų, kad „Snoras“ nacionalizuotas neteisėtai – pavyzdžiui, Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas teismui pateikė sufabrikuotą „Snoro“ balansą. Turiu dokumentus su tikru balansu.

– Ar jūs teigiate, kad V.Vasiliauskas darė nusikaltimą?

– Taip. D.Grybauskaitė nori keisti įstatymą, kad galėtų už akių teisti mano kolegą V.Antonovą ar mane. O kodėl bylos nekeliamos ponams laikiniesiems „Snoro“ bankroto administratoriams Neilui Cooperiui, Simonui Freakley, taip pat – V.Vasiliauskui? Arba Gediminui Degučiui, kuris kaip reikiant apšvarino banko „Snoras“ kreditorius?

2011 metų lapkričio 17-osios rytą Seimo posėdyje tiek tuometė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, tiek V.Vasiliauskas melavo, kad per inspektavimą banke buvo nustatyta trūkumų. Jokios inspektavimo ataskaitos nebuvo ir niekas jos nematė.

Dabar I.Šimonytė kandidatuoja į Seimą. Kaip tai suprasti? Moralė nebesvarbi?

Vėliau ir Seimo laikinoji komisija 2012 metų gegužės 30-ąją konstatavo, kad ataskaita nebuvo pateikta.

Dėl „Snoro“ istorijos Seime turėjo būti priimtos išvados, bet procedūrą sužlugdė keli konservatoriai bei liberalai, išėję iš posėdžių salės. Tai Arvydas Anušauskas, Jurgis Razma, Stasys Šedbaras, Raimundas Dagys, Petras Auštrevičius ir Vytautas Bogušis. Taip jie sudarė sąlygas likti nenubaustiems tiems, kurie sužlugdė „Snorą“.

Taip jie leido penkerius metus nebaudžiamai parceliuoti klientų ir akcininkų turtą, parduoti jį pusvelčiui. Buvo padaryta didelė žala ir klientams, ir valstybei.

Juk bankas, kai jį nacionalizavo, tapo valstybinis. Tie patys veikėjai, kurie tuomet išėjo iš posėdžių salės, dabar vėl taikosi į Seimą, tarsi nieko bloga nepadarė!

Iš tiesų banke nebuvo jokio trūkumo. Mes net buvome išplatinę naują akcijų emisiją už 110 mln. eurų. Ji buvo visiškai apmokėta, visi pinigai gulėjo komerciniame banke „Finasta“.

– Skelbė, kad turėjote pinigų Šveicarijoje.

– Skelbė, kad prokurorai iš Šveicarijos banko parsivežė krūvas dokumentų. Kodėl pagal juos niekas nebuvo sprendžiama, įrodoma?

Taip, bankas 49 šalyse turėjo savo sąskaitas. Jeigu prokurorai parsivežė „Snoro“ dokumentus, tai jų turėjo būti pilnas sunkvežimis.

Tik ką su jais galima daryti?

Manau, kad tik be reikalo buvo iššvaistyti pinigai spausdinimui ir gabenimui, nes visi duomenys yra elektroninėje erdvėje.

– „Snoro“ turtas parduodamas jau penkerius metus, ir tai dar ne pabaiga.

– Penkerius metus banką drožia, neva mirusį banką, kas tik gali. Visiems iki šiol užtenka to banko pinigų. O pirmieji administratoriai kiek numelžė! S.Freakley už 5 darbo dienas (8 kalendorines) pasiėmė 5 mln. eurų.

N.Cooperis išvykdamas po trejų metų savo ataskaitoje parašė, kad jo administravimas kainavo per 150 milijonų eurų. Iš jų bankroto administratorius kartu su užsienio konsultantais išsimokėjo savo komandai beveik 60 mln. eurų, o pats banko „Snoras“ administravimas iš viso kainavo per 90 mln. eurų. Pasirodo, N.Cooperis labai geromis sąlygomis samdė savo paties kompaniją „ZolfoCooper“ ir mokėjo jai tiek, kiek pats norėjo!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.