Jau tampa įprasta, kad pakilią įkurtuvių nuotaiką keičia teismai ir pabaigos neturintis susirašinėjimas su tarptautinėmis institucijomis. Žinoma, visa tai vyksta Lietuvos, turinčios užtikrinti prieinamą teisinę pagalbą ir vertėjų paslaugas, lėšomis.
Pabėgėliai tvirtina, neva apgaule buvo perkelti į Lietuvą, o atvykus paaiškėjo, kad sąlygos yra kur kas blogesnės, nei žadėta. Lietuvos pareigūnai atkerta, jog daroma viskas, kad atvykėliai galėtų čia įsikurti.
Irakiečių šeima iki šiol negrįžo
„Aš norėjau į bet kurią valstybę, kuri apsaugotų mane nuo galimos grėsmės, kylančios mano šalyje“, – šie į Lietuvą atvykusio irakiečio Yassero Al-Any žodžiai mirgėjo spaudoje, o po kelių mėnesių šeima iš Lietuvos dingo.
Šiuo metu šeima iš Irako yra Švedijoje ir neaišku, ar grįš į Lietuvą. Švedijoje užsibuvę jau ilgiau nei mėnesį jie prarado galimybę gauti pašalpas. Darbe nepasirodęs šeimos galva Y.Al-Any buvo atleistas, tad du mažamečius vaikus auginanti šeima, jeigu sugrįš į Lietuvą, gali likti be pajamų.
Patys pabėgėliai ne kartą yra sakę, kad Lietuvoje gaunamos paramos neužtenka net kūdikiui pieno mišinėliams pirkti. Girdėti svarstymų, kad šią šeimą į Švediją išginė baimė, jog pabėgėlio statuso jai nesuteikusi Lietuva po dvejų metų gali išsiųsti į Iraką.
Tai, kad užsibuvusi Švedijoje irakiečių šeima prarado visas socialines garantijas, patvirtino ir „Carito“ užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė: „Su šia šeima palaikome ryšį, jie žada grįžti, o grįžę turėtų kreiptis į komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su paaiškinimu, kodėl taip ilgai užsibuvo Švedijoje, išdėstyti priežastis. Tuomet komisija spręs, ar grąžinti juos į integracijos programą.“
Sirai nori į Kanadą
Su žmona ir trimis vaikais į Lietuvą iš Turkijos perkeltas siras Mohamedas Ali Abdula tikina, kad į mūsų šalį pateko todėl, kad buvo apgautas.
Nors tik atvykęs Lietuvą dar oro uoste žurnalistams teigė, kad nesvarbu, kur gyventi, svarbu, kad būtų saugu, ir jis gali dirbti bet kokį pasiūlytą darbą, jau netrukus pradėjo reikalauti juos perkelti į Kanadą.
„Nežinau, kaip Lietuvoje yra su gydymo paslaugomis, bet jau dabar matau, kad kaip sergantis žmogus negalėsiu čia dirbti, todėl pats negalėsiu išlaikyti šeimos. Čia gaunamos pašalpos ir išmokos tikriausiai nepadengs nei mūsų būsto, nei kitų išlaidų“, – LNK žinioms sakė M.A.Abdula.
Siras tikino, vos tik sužinojęs, kad Lietuva priima pabėgėlius, pasiklausęs, ar visos teisės bus tokios pat kaip Vokietijoje, Švedijoje ar kitose ES Šalyse. „Man buvo atsakyta, kad taip, Lietuva irgi yra tarp šalių, vadinamų A klasės šalimis. Bet man atvykus buvo paaiškinta, kaip vyks integracija ir kokios išmokos bus mokamos, tada supratau, jog atsiradau netinkamoje vietoje.“
Iš pradžių sirų šeima atsisakė pasirašyti sutartį su Ruklos pabėgėlių priėmimo centru ir dokumentus dėl integracijos Lietuvoje, reikalavo siųsti juos į Kanadą, bet vėliau vis dėlto dokumentus pasirašė.
Už pabėgėlių perkėlimą atsakingi Lietuvos pareigūnai teigė, kad jei atvykėlių šeima būtų nenorėjusi pasilikti, veikiausiai būtų svarstytas jų išsiuntimo atgal į Turkiją klausimas.
Šiuo metu šeima kartu su jiems padedančiais Lietuvos teisininkais svarsto galimybę teikti skundą Jungtinėms Tautoms.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro vadovas Robertas Mikulėnas, paklaustas, ar sirų šeima jau tikrai nusprendė likti Lietuvoje, sakė: „Nežinau, ką šeima nusprendė. Kasdien jų neklausiu, ar jie nusprendė, ar ne. Jie su centru pasirašė sutartį dėl integracijos ir, jei savo nuomonę pakeis, mes ją gerbsime. Jei bus priimtas koks nors sprendimas dėl migracijos, tai bus, bet juk šie dalykai vienas kitam netrukdo.“
Centro vadovo teigimu, dėl perkėlimo į Lietuvą nepatenkinto siro argumentai, kad Lietuvoje jis negalės gauti reikiamo gydymo, jo neįtikino. „Tokių ligonių yra ir Lietuvoje, ir jie visi dirba“, – sakė jis.
Basiro sėkmės istorija tęsiasi?
Tikra sėkmės istorija turėjo tapti afganistaniečio Abdulo Basiro Yoususi istorija. Lietuvių kalbos iš karių Afganistane pramokęs B.Yoususi būdamas pabėgėlių stovykloje Graikijoje išplatino internete vaizdo įrašą, kuriame prašosi perkeliamas į Lietuvą.
Šis prašymas buvo išgirstas, o vos atvykusiam pabėgėliui darbą ir gyvenamąją vietą pasiūlė europarlamentaras Antanas Guoga. Tiesa, prabangiame pramogų ir poilsio komplekse „Tony Resort“ atvykėlis iš Afganistano neužsibuvo. Kodėl B.Yoususi atsisakė darbo tokioje prestižinėje vietoje, taip ir liko neaišku, mat pats pabėgėlis ir buvęs jo darbdavys viešai apie tai kalbėti atsisakė ir tik trumpai paaiškino, kad darbų pasibaigus turizmo sezonui pramogų komplekse sumažėjo.
Neseniai į Lietuvą atvyko ir B.Yoususi žmona Gul Banu, kuri Afganistane dirbo pradinių klasių mokytoja, mokė vaikus dari kalbos. Šeima augina dvejų su puse metų dukrą Baharą. Moteris su dukra šiuo metu gyvena pabėgėlių priėmimo centre, dalyvauja integracijos programoje.
B.Yoususi taip pat gyvena Rukloje, tačiau ne pabėgėlių priėmimo centre, bet nuomojasi būstą.
R.Mikulėnas teigė, kad, jo žiniomis, B.Yoususi turi darbą vienoje žuvų perdirbimo įmonių. „Neseniai jis buvo pas mane užsukęs, konsultavosi dėl darbo sutarties, matyt, jo akimis, aš esu geriausias patarėjas“, – šyptelėjo centro vadovas ir pridūrė, kad afganistanietis labai dažnai lankosi centre pas žmoną ir dukrą.
Pašnekovas prasitarė, kad jei ateityje priėmimo centre didės mokančiųjų dari kalba, kuria kalba afganistanietis ir jo žmona, poreikis, tad jis mielai įdarbintų B.Yoususi.
„Esame apie tai kalbėję, nes atrodo, kad šia kalba kalbančių žmonių į Lietuvą atvyks daugiau“, – sakė jis.
Šiuo metu į Lietuvą yra perkelti 102 pabėgėliai iš pabėgėlių stovyklų Graikijoje ir Turkijoje, beveik pusė atvykusiųjų – nepilnamečiai.
