Tokį kuriozinį sprendimą Seimas priėmė ketvirtadienio pavakare.
Parlamentarai sukandę dantis pritarė Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pateiktam siūlymui iki dviejų atlyginimų dydžio sumažinti išeitines išmokas į Seimą neišrinktiems politikams.
Nors ši pataisa galiotų jau tik kitos kadencijos Seimui, tačiau parlamentarai nusprendė, kad tai numatančios statuto nuostatos galėtų būti svarstomos po rinkimų – lapkričio 10-ąją. „Nedarykime cirko. Gali būti, kad tuo metu Seimo posėdžiai jau nevyks“, – kolegų sprendimą nesėkmingai bandė pakeisti L.Graužinienė.
Kad tuo metu dabartinis Seimas jau gali būti išsivaikščiojęs perspėjo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis pastebėjo, kad šios kadencijos Seimas į pirmąjį posėdį rinkosi lapkričio 16-ąją. „Bet dabar rinkimai vyksta anksčiau, todėl realu, kad ir pirmasis naujojo Seimo posėdis įvyks anksčiau“, – svarstė parlamentaras.
Bet audringai į siūlymą sau kompensacijas susimažinti reagavę parlamentarai į tai nekreipė dėmesio ir paliko galioti ankstesnę datą. Politikai taip pat ilgiausiai ginčijosi, kuris komitetas turėtų svarstyti siūlomas Seimo statuto pataisas.
Dabar galiojanti tvarka numato, kad Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.
Tai reiškia, kad vieną kadenciją Seime praleidę parlamentarai pretenduoja į solidžią keturių atlyginimų dydžių išmoką. Jeigu į Seimą neišrinktas politikas nėjo jokių pareigų, jam skirta kompensacija tokiu atveju galėtų siekti per 10 tūkst. eurų.
Seimo senbuviai galėtų pretenduoti net į šešių atlyginimų dydžio išmoką. Tokiu atveju ji siektų maždaug 15 tūkst. eurų.
Tačiau keisti statutą pasiūliusi L.Graužinienė mano, kad Seimo nariai turėtų pretenduoti į tokias pačias išmokas, kokias pagal naująjį Seimo priimtą Darbo kodeksą nuo kitų metų gaus kitur dirbantys asmenys.
Pagal naująjį Darbo kodeksą atleidžiamam darbuotojui, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis dirbo darbovietėje iš kurios išeina, turi būti išmokėta dviejų vidutinių jo darbo užmokesčių išeitinė išmoka. Jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei pusmetį – pusės darbo užmokesčio kompensacija.
Laukė sotesnės išmokos
Kaip lrytas.lt rašė anksčiau, rudenį gresiantys pokyčiai Seime valstybei gali atsieiti per 1 mln. eurų. Tiek lėšų numatyta parlamentarų išeitinėms išmokoms, kurios šiemet turėtų dar labiau paguosti į Seimą nepatekusius politikus.
Prieš ketverius metus Seimą palikusių parlamentarų kišenes nugulė gerokai kuklesnės išmokos – tuomet už vieną kadenciją tautos išrinktieji galėjo tikėtis 5,8 tūkst. eurų.
Vieną didžiausių – maždaug 12 tūkst. eurų – išmoką tuomet gavo į Seimą nusprendęs daugiau nekandidatuoti politikos veteranas Česlovas Juršėnas.
Bet šiemet į parlamentą neišrinkti jo senbuviai turi galimybių socialdemokratą pralenkti. Antai, keturis kartus į Seimą išrinktas turtingiausio parlamentaro titulą turintis socialdemokratas Bronius Bradauskas, jei rudenį nebus perrinktas, gali tikėtis maksimalios – per 15 tūkst. eurų – siekiančios kompensacijos.
Šešiolika metų geltonuosiuose rūmuose praleidęs politikas nėra tikras, kad Seime darbuosis ir kitą kadenciją. Politikos senbuvis į kompensaciją nespjauna, bet tikina, esą neprapultų ir jos negavęs: „Man tai nėra aktualu ir aš nemirčiau jos negavęs. Tačiau yra kolegų, kuriems nebus lengva susirasti kitą darbą ir išlaikyti šeimas“.
B.Bradauskas mano, kad Seimo nariai neturėtų būti išskirti iš kitų valstybės tarnautojų ir turėtų gauti tokias pačias išmokas kaip kiti. „Nepritarčiau, jei Seimo nariai būtų kaip nors šiuo požiūriu privilegijuoti. Bet jei dirbi sąžiningai ir netinginiauji, tai darbas Seime nėra toks lengvas, kaip kam nors galbūt atrodo. Todėl visiškai panaikinti išmokų nebūtų teisinga“, – sakė socialdemokratas, abejojęs, ar parlamentarams pakiltų ranka balsuoti už išmokų sau susimažinimą.
Pats B.Bradauskas tikino nesvarstęs, ką darytų su gauta kompensacija. „Išleisti pinigus – ne problema. Didelį dalį algos ir anksčiau išdalindavau. Mano padėjėjai suskaičiavo, kad per visus tuos metus, kiek dirbau Seime, suteikiau įvairios pagalbos už 600 tūkst. litų. Be to, aš juk kilęs iš kaimo, ne kiaulė – į svečius niekada nevažiuoju tuščiomis. Man net žmona priekaištauja sakydama, kad ar aš Seimo narys, ar ne, iš manęs naudos – kaip iš ožio vilnos“, – juokėsi parlamentaras.
Anksčiau irgi nėra buvę atvejų, kad kuris nors į Seimą neišrinktas politikas atsisakytų jam skirtos kompensacijos, nors siūlymų jas panaikinti vis pasigirsdavo, ypač prieš rinkimus.
Tokių siūlymų pateikę parlamentarai susilaukdavo kolegų priekaištų, kad užsiima pigiu populizmu. „Tai vis tiek ją duos, imsi ar neimsi. Šiaip, kai duoda, tai aš imu“, – paklaustas, ar neketina atsisakyti kompensacijos, prieš ketverius metus papildomų pinigų nesikratė Seimą turėjęs palikti buvęs vienas turtingesnių parlamentarų Jonas Jagminas.
