Tačiau postūmį pokalbiui davė ne kas kitas, o net penkių pareigūnų profesinių sąjungų vadovų kreipimasis į prezidentę. Beveik penkių puslapių dokumente faktais įrodinėjama, kad jau „išryškėjo reformos „šalutiniai poveikiai“, kurie gali iš esmės sudrebinti teisėsaugos pamatus ir sužlugdyti kovą su nusikalstamumu“.
Reforma siekiama centralizuoti policijos administravimą ir pertvarkyti padalinius – kriminalinę policiją sujungti su viešąja, kriminalinės policijos pareigūnus išsiųsti patruliuoti į gatves.
Profsąjungos sukilo neatsitiktinai. Lietuvos policijos profesinė sąjunga dar nuo šių metų sausio pabaigos reikalavo paskelbti reformų moratoriumą ir nedelsiant stabdyti visas įgyvendinamas pertvarkas policijos įstaigose. Tačiau tik rugpjūtyje vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas įpareigojo policijos vadovybę su profesinėmis sąjungomis iki rugsėjo 1-osios pasiekti susitarimą dėl viešosios ir kriminalinės policijos reformos detalių. Susibėgimas nepavyko ir Policijos departamentas reformų vežimą paleido nuo kalno – pertvarka pradėta jau 20 policijos komisariatų iš 60.
Išeidamas iš Prezidentūros policijos vadovas mestelėjo: vidaus reikalų ministras jį palaiko. Suprask – kad ir kiek profsąjungos bandys kovoti prieš nepamatuotą reformą, revoliucinis gaisras bus užgesintas.
Panašu, kad iniciatyvos gesinti gaisrą imamasi ir Prezidentūroje. „Policijos vadovybė turi labai atsakingai įvertinti 20 iš 60 komisariatų pradėtų pilotinių pertvarkų rezultatus, įsitikinti, kad jos tikrai pasiteisino, įsitikinti, kad policija dirba geriau, o žmonės jaučiasi saugiau ir tik tuomet toliau tęsti reformą“, – teigė prezidentės atstovė D.Ulbinaitė. Taigi Prezidentūra lyg ir neprieštarauja reformai, tik reikalauja „įvertinti pertvarkų rezultatus“.
Po šio susitikimo policijos vadovas teigė- „ dar atidžiau žiūrėsime, dar atidžiau vertinsime“. Tuo profsąjungų atstovams vožteli, kad reforma nebus stabdoma, tačiau galima tikėtis „naujų pakeitimų“.
Gal profsąjungos, pasisakydamos prieš policijos reformą, vykdo viešųjų ryšių akciją ir taip renkasi naudingumo balus? Vargu.
Pareigūnų profsąjungų vadovai neklysta akcentuodami, kad universalaus policininko statuso sukūrimas – šiandien utopija. Reformos metmenys tyrėjams nustato papildomas, nebūdingas funkcijos – užtikrinti viešąją tvarką patruliuojant.
Taigi savivaldybėse veikiantys teritoriniai policijos komisariatai yra pertvarkomi taip, kad juose dirbantys tyrėjai galėtų atlikti visas užduotis. Abejotina, ar kiekvienas tyrėjas tam turės gebėjimų, sveikatos, bus tam pasiruošęs. Pagaliau svarstytina, kiek toks „budėjimas gatvėje“ gali būti pavojingas tyrėjo gyvybei.
Kita vertus, nusikalstamumo statistika teigia, kad paskutiniu metu ištiriama vis mažiau nusikaltimų. Baudžiamosios teisės ekspertų teigimu, ikiteisminio tyrimo kokybė šiuo metu yra ypač prasta. Išvada – tyrėjus išvarius į gatves, tyrimo kokybė dar suprastės. Juo labiau žinant, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimai bus suteikiami ir dabartiniam patruliui, kurie paprastai neturi aukštojo teisinio išsilavinimo.
Reforma panaikina ir apylinkių inspektorius, kurie iki šiol atsakingi už jiems paskirtos teritorijos priežiūrą, administracinės teisės pažeidimų tyrimą, prevencinę veiklą.
Bene skaudžiausia reformos pasekmė – kriminalinės policijos naikinimas, atimant kriminalinės žvalgybos vykdymo teisę iš apskričių policijos komisariatų teritorinių padalinių.
Kokiam tikslui reikalinga tokia policijos reforma ? Policijos generalinis komisaras teigia, kad vienas iš tikslų – padidinti patruliuojančių pareigūnų skaičių nuo šiuo metu esančių 1,6 tūkstančių iki 3 tūkstančių, kad būtų galima greičiau reaguoti į nusikaltimus, iki 2020-ųjų pasiekti, kad mažiausias pareigūnų darbo užmokestis būtų 1000 eurų. Taigi norima užtikrinti tvarką viešosiose vietose, užkardyti galimus nusikaltimus.
Prezidentė su tokia nuostata nesutinka: reagavimo greitis „negali būti vieninteliu reformos tikslu“ ir būtinas sisteminis požiūris į pertvarką, o policijos profesionalumo didinimas, tyrimų kokybė, nusikalstamumo mažinimas, spartesnis nusikaltimų išaiškinimas negali būti nustumti į antrą planą.
Policijos departamentas jau seniai nebeviešina nusikalstamumo statistikos. Mat ji ne itin paranki kalbant apie reformą.
Antai generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, apžvelgdamas prokuratūros darbą 2015 metais, konstatavo, kad 80,5 proc. nusikalstamų veikų padaryta ne viešose vietose. Didžiąją dalį, per 67,3 tūkstančio užregistruotų nusikalstamų veikų sudarė nusikaltimai, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė. Taigi patruliavimas viešose vietose bus bevaisis.
Tiesa, galima bandyti teisintis, kad bent praėjusiais metais policijos darbas buvo efektyvesnis užkardant galimus nusikaltimus: 2015 metais užregistruota 72 300 nusikalstamų veikų, arba 10,5 tūkstančių mažiau negu 2014 metais. Tačiau policija mažai kuo dėta: registruojamų nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimą sąlygojo įsigalioję Baudžiamojo kodekso pakeitimai, nustatantys, kad ikiteisminis tyrimas nepradedamas, jei turto vertė yra nuo 3 iki 5 MGL.
Generalinės prokuratūros teigimu, praėjusiais metais ištirta vos 39,8 tūkstančio nusikalstamų veikų.
Taigi akivaizdu, kad kriminalistų, tyrėjų pavertimas „universaliu“ policininku atsisuks kitų lazdos galu, ką ir prognozuoja profsąjungos – dar labiau suprastės nusikaltimų ištyrimas.
Abejoju, ar šie skaičiai buvo pateikti prezidentei, bandžiusiai įsigilinti į policijos reformą, tačiau teisingas yra jos pastebėjimas, kad „Policijos departamento vadovybė, kuri tiesiogiai atsakinga už policijos veiklos organizavimą, turi užtikrinti, kad vykdant reikalingas pertvarkas policija neprarastų profesionaliausių savo pareigūnų, kad nenukentėtų gyventojų saugumas, būtų užtikrinta viešoji tvarka, būtų užtikrintas ne tik reagavimas į įvykius, bet ir ikiteisminių tyrimų kokybė“.
Ar policijos vadovybė šiuos žodžius ne tik išgirdo, bet ir įsigilino į jų prasmę?
