Didžiąją dalį knygoje „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“ skelbiamų pasakojimų užrašęs knygos sudarytojas Romas Zabarauskas – žinomas kovos už lytinių mažumų teises aktyvistas.
26-erių kino režisieriaus sudarytoje knygoje atsiskleidžia ir keletas žinomų žmonių, pavyzdžiui, šokėjas ir fotografas Naglis Bierancas, technologijų konferencijos „Login“ įkūrėjas Arnoldas Rogoznas, politologas Liutauras Gudžinskas.
Knygą, kurią jos herojų portretais iliustravo fotografė Samanta Matuizaitė-Arcana Femina, išleidęs R.Zabarauskas neabejoja, kad vis daugiau LGBT (gėjų, lesbiečių, biseksualų, translyčių) asmenų nebenori savo orientacijos slėpti už širmos.
– Kaip kilo mintis rašyti tokią knygą? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Zabarausko.
– Baigiau kurti filmą „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ ir svarsčiau, ką veikti toliau. Rašyti knygą – pigesnis užsiėmimas, jam reikia mažiau laiko.
Kodėl būtent 99 istorijos? Simboliškas skaičius – skaitytojas kviečiamas tapti šimtuoju, prisidėsiančiu prie atvirumo ir LGBT bendruomenės palaikymo.
– Ar lengva buvo rasti tuos 99 žmones?
– Stebėtinai lengva. Nemažai tokių žmonių pažįstu. Kreipiausi į draugus, sekėjus feisbuke, pasiūliau dalyvauti.
Nemažą sąrašą pateikė ir fotografė.
Abu paskelbėme internete, kad ieškome LGBT žmonių slaptam projektui. Taip irgi atsirado pasakojimų.
Ar įkalbinėjau tuos žmones atsiskleisti? Atvirkščiai – gal net atkalbinėjau, atvirai sakiau, kad jų istorijos gali plačiai pasklisti.
– Kodėl manote, kad reikėjo tokios knygos?
– Gal jos ir nereikėjo. Lietuvai reikia įteisinti LGBT atstovų partnerystę, santuoką, teisę įsivaikinti, translyčiams reikalingus įstatymus, pakeisti Nepilnamečių apsaugos įstatymą, kuris įveda cenzūrą. Štai ko tikrai reikia.
Norėčiau, jog žmonės paskaitytų knygą, kad ir kokią nuomonę apie lytines mažumas turi. Jei juos privers susimąstyti – gerai.
– Knygoje savo orientaciją atskleidžia keletas gerai žinomų žmonių. Norėjote, kad tokių būtų?
– Ne, tikslas kaip tik buvo papasakoti paprastų žmonių istorijas. Čia nėra popžvaigždžių, bet yra įdomių žmonių, padariusių puikią karjerą.
Kita vertus, Lietuva tokia maža, kad turbūt daugelis skaitytojų knygoje ras bent vieną pažįstamą.
Dažnai – tokį, kuris savo orientacijos iki tol nebuvo atskleidęs.
Spalvingų naujienų apie Ruslaną Kirilkiną ar Agnes Landau būna dažnai, ir tai gerai. Bet ši knyga parodo, kad yra ir visai kitokių LGBT žmonių.
Tikiuosi, kad knyga turės sniego gniūžtės efektą, – norinčiųjų atsiskleisti tik daugės.
– Ką pasakytumėte skeptikams, kurie mano, kad viešinti savo lytinės orientacijos nederėtų?
– Dauguma pasidalija tuo, kas jiems brangu, kalba apie savo mylimus žmones, simpatijas. Tai nėra išskirtinis dalykas.
Keista, kad dalis žmonių neva turėtų tylėti apie tai, apie ką kiti laisvai kalba.
– Teigiate, kad dar prieš keletą metų tokia knyga Lietuvoje būtų neįmanoma. Kodėl?
– Turėjome kitą projektą – atsiskleidusių asmenų sąrašą internete.
Ten buvo vos keliasdešimt žmonių. Dabar padaugėjo lygybei skirtų renginių, šįmet Vilniuje sėkmingai įvyko „Baltic Pride“ eitynės. Jaučiu, kad žmonės nebenori tylėti.
– Knygą išleidote savo ir rėmėjų lėšomis. Ar ji nesudomino leidyklų?
– Į jas net nesikreipėme, nes norėjome visiškai kontroliuoti knygos turinį, reklamą, visus aspektus.
Be to, patiems leidžiant galima daugiau uždirbti.
Beje, vienas svarbiausių knygos rėmėjų – britų verslininkas, kuris rėmė ir mano filmus. Aš jo net nepažįstu asmeniškai.
O štai Lietuvoje yra labai turtingų LGBT žmonių – verslininkų, kurie niekaip neprisideda prie lygiateisiškumo skatinimo.
– Ar ateityje bus antras šios knygos tomas?
– Sunku pakartoti tai. Bet jei jau darysime, tų istorijų tikriausiai bus ne 99, o tūkstantis.
