Žodžiu, nuo Baltijos broliukų atsiliekame vis labiau. Ką tik pasirodžiusioje 2017 m. Sodros biudžeto apžvalgoje skaitome, kad kitąmet Lietuvoje vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, pasieks 281 eurą, neturint jo apie 270 eurų. Tokiu būdu lietuviškos pensijos nesieks nė 2008 metų Estijos pensijų lygmens. Pavyti ar pralenkti estus nėra jokių vilčių.
Štai tokiomis aplinkybėmis pažvelkime į kelių Lietuvos politinių partijų rinkimines programas, gal jos rado kokį nors stebuklingą sprendimą, kaip pagerinti Lietuvos pensininkų gyvenimą?
Pradėkime nuo Tėvynės sąjungos. Jos pensijų srities programa taip ir vadinasi „Sprendimai oriai senatvės pensijai užtikrinti“. Sprendimas, pasirodo, paprastas: reikia įvykdyti dar 2011 metais priimtas Sodros pertvarkos gaires. Priminsiu, kad tuomet Seimo nariai jas pavadino „guminėmis“, t.y. visiškai abstrakčiomis – tampyk į kurią nori pusę, tiks visiems gyvenimo atvejams, o tiksliau niekam netiks ir netgi užjautė Vyriausybę: „ar Vyriausybė žinos, ko iš jos reikalauja Seimas?“
Konkrečiai nenurodžius, ką Vyriausybė besukurtų, ji galėtų sakyti, kad laikosi gairių... O drąsesni Seimo nariai rėžė visai griežtai: „Gairės yra dokumentas apie viską ir apie nieką... ne gairių reikia, o labai konkrečių įstatymų. Ir reikia jų jau šiandien. O ši migla pučiama toliau“.
Grįžkime į šiųmetinę programą. Štai jos principai: „suma, gaunama iš Sodros ir antros pakopos pensijų, turėtų palaipsniui didėti iki ES vidutinio santykinio dydžio“. Siūlyčiau pasivyti nors Estiją. Toliau atpasakojami naujausio pensijų draudimo įstatymo, priimto birželio pabaigoje, straipsniai, bet su žodeliais „turi būti“. Betgi įstatymas jau galioja, kam laužtis į atviras duris?
„Privačių pensijų kaupimo sistema, turi būti efektyvi, veikla aiškiai reglamentuojama, pastovi ir skaidri“. Visa tai gražūs žodžiai, ne vienas mokslininkas įrodė, kad tokia, kaip dabar, šių pensijų sistema yra neefektyvi, abiejų pensijų suma bus mažesnė nei vien Sodros.
Gera žinia pensininkams tik būtų siūlymas „įmokas viršijančias Sodros išlaidas finansuoti iš valstybės biudžeto ar valstybės paskolų“. Tuomet jų padengimui nereikėtų lįsti į dabarties pensininkų kišenę. Dar vienas siūlymas: „Sodroje privalomai turi būti formuojamas rezervo fondas galimų krizių atvejui“. Koks rezervo fondas, kai Sodros skola 3,7 mlrd. eurų, kurių pati Sodra niekada nesugebės grąžinti? Kaip matome, konservatoriai ne stebukladariai, jų siūlomi sprendimai, deja, orios pensijos neužtikrins.
O gal socialdemokratai padarys stebuklą? Deja, ne. Apie tai galima spręsti jau vien iš vos kelių programos eilučių, skirtų pensininkams. Kaip ir konservatoriai jie kartoja jau priimto įstatymo nuostatas ir žada, deja, tik žada orią senatvę. Pavyzdžiui, „Bus pertvarkyta valstybinio socialinio draudimo sistema, dėl to išaugs jos tvarumas ir gebėjimas užtikrinti orias pensijas, nedarbo, motinystės, vaiko priežiūros ir ligos išmokas“. Tačiau naujasis įstatymas, pradėjęs veikti rugsėjo 30 dieną, šiokią tokią pertvarką juk įvykdė.
Įstatyme yra įtvirtinta ir pensijų indeksacija: „Kasmet bus indeksuojamos pensijos (priklausomai nuo darbo užmokesčio augimo), iki 2020 m. jos padidės trečdaliu“. Čia pastebėčiau, kad net ir tiek tuomet padidėjus, iki Estijos dabartinio lygio vis tiek dar pritruks viso šeštadalio. „Užtikrinsime, kad pensijos niekados nebus atimamos ar mažinamos“. Tai užfiksuota įstatyme. Kam programoje reikia žadėti tai, kas yra įstatyme?
Pagaliau galbūt trečiosios būsimosios koalicijos narės – valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa. Čia dabartinių ir būsimųjų pensininkų jau lauktų siurprizas. Tai konkreti, paremta faktais ir realiomis įžvalgomis, programa. Štai jos pagrindiniai momentai.
Pensijų sistemą sudarytų keturios pakopos: 1. Pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija iš valstybės biudžeto, finansuojama GPM ir kitomis mokestinėmis įplaukomis. 2. „Sodros“ einamųjų mokėjimų pensija, priklausoma nuo sumokėtų įmokų ir be išmokų „lubų“. 3. Profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškomis darbdavio ir asmens įmokomis. 4. Privati kaupiamoji pensija, finansuojama iš asmens įmokų, kurioms būtų taikomas papildomas NPD.
Emigracijos sukelti nuostoliai galėtų būti kompensuojami iš ES šalyse sumokamų kitų ES šalių piliečių pajamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Kartu tai būtų realiu žingsniu link Europos socialinės sąjungos kūrimo.
Sprendžiant konkrečias Sodros problemas, LVŽS siūlo perkelti iš „Sodros“ balanso visą dėl netinkamo valdymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 str. pažeidimo, t.y., neskiriant Sodrai reikalingų asignavimų, susikaupusią skolą į Valstybės biudžetą, nes ji mažina galimybes didinti pensijas.
Taip pat, skirti Sodrai asignavimus iš Valstybės biudžeto sumokamoms įmokoms į antrosios pakopos pensijų fondus, taip buvo iki 2014 m. Įgyvendinus minėtus sprendimus, vidutinę senatvės pensiją galima būtų padidinti apie 40 eurų. O pensijų kompensavimą užbaigti iki 2017 m. liepos 1 d., tam lėšos juk buvo numatytos dar 2014 ir 2015 m. „Sodros“ biudžetuose.
Dar keli siūlymai. Sustiprinti „Sodros“ tarybos kompetenciją ir įgaliojimus, numatant Tarybai teisę tvirtinti arba atmesti „Sodros“ biudžeto projektus ir priimti kitus su fondo valdymu susijusius sprendimus. Įkurti Pensijų tarybą, kuriai priklausytų pensijų ekonomikos ekspertai. Aišku, tai yra revoliuciniai pasiūlymai, jų įgyvendinimui reikės naujojo Seimo daugumos pritarimo. Ar ji pritars, lieka neaišku. Tuo labiau, kad kitos Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos savo programose kažko realaus nesiūlo.
Pavyzdžiui, Centro partija rašo, kad „Socialinės apsaugos sistema pagyvenusių žmonių gyvenimui turi sugebėti pasiūlyti civilizuotą priežiūrą“, o „Drąsos kelias“ jau visai trumpai: „Pensijų didinimas“. Konkretieji liberalai, tiesa, nevengia skaičių ir mosteli: „Atlyginimai – nuo 1000 eurų, pensija – nuo 400 eurų“. Darbo partija pralenkia ir liberalus: „vidutinę pensiją didinsime iki 422 eurų“.
„Tvarka ir teisingumas“ nesismulkina: „Pensininkai yra labiausiai engiamas mūsų visuomenės sluoksnis, kuris negali net pasvajoti apie orią ir garbingą senatvę“. Tačiau siūlymą „Palaipsniui pereisime nuo egzistuojančios solidarios pensijų sistemos prie kaupimo principu pagrįstos sistemos“ pasaulis jau atmetė. Kitas tvarkiečių masalas: „Kartu su privačiu verslu įgyvendinsime Kelionių programą senjorams: kiekvienais metais sudarydami sąlygas susipažinti su Lietuvos kultūros bei poilsio objektais“...
Lietuvos pensijos yra Europos statistikos uodegoje. Ištrūkti iš šios negarbingos vietos – tokį tikslą į savo programas turėtų įsirašyti visos Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos. O laimėjusios ir jį pasiekti.
