Nuo 1975-ųjų granitinis paminklas buvo saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kieme Liepų gatvėje, gidai čia kartais užvesdavo turistų grupes.
„Kiekvieną žmogų vertiname pagal jo nuveiktus darbus. Gerlachai – miesto mecenatai paliko gražių darbų. Todėl šią atminimo valandą džiaugiamės, kad yra laikas griauti, yra laikas atstatyti, yra laikas akmenis išmėtyti, yra laikas juos surinkti, – per paminklo atstatymo iškilmes kalbėjo Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reinholdas Moras.
Kapai – istorijos paslaptis, bylojanti didžią tiesą apie praeitį, apie iškilius praeities žmones. Šios kapinės buvo išgriautos, nugriauti paminklai – sunaikinta istorinė patirtis ir palikimas. Bet ar galima sugriauti istoriją, ar galima gyventi ateitimi neturint praeities? Be abejo, ne.
Gražu, kad praeitį prisimename ir ją pagerbiame. Gražu, kad iš praeities klaidų pasimokėme ir bandome tą klaidą atitaisyti“.
Prieš porą metų muziejininkas Dionizas Varkalis kreipėsi į Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vadovą Juozą Šikšnelį dėl tinkamo miesto mecenato atminimo įamžinimo.
Mat 1952 metais biblioteka įsikūrė Gerlachų šeimos gyvenamajame name Herkaus Manto gatvėje – viename gražiausių neorenesanso stiliaus pastatų uostamiestyje.
Prie paminklo sugrąžinimo į senąją vietą daug prisidėjo skulptūrų parko direktorė Sondra Simanaitienė, projektą nemokamai parengė architektas Rolandas Rakevičius, pamatus veltui išliejo bendrovė „Pamario restauratorius“.
„Viskas prasidėjo nuo Dionizo Varkalio, kuris pasiūlė atstatyti paminklą. Paklausiau, ko prireiks – atsakė, tik kibiro cemento. Visa kitą padarysime patys. Pagalvojau, gerai, darome. Bet kibiro cemento neužteko“, – sakė J.Šikšnelis.
Už paminklo restauravimą teko sumokėti. J.Šikšnelis tikėjosi rasti rėmėjų, tačiau jam nepavyko – prisiėjo padengti išlaidas iš savo kišenės.
Pasak istorikės Zitos Genienės, Gerlachų giminės istorija – įspūdinga: Klaipėdoje gyveno net keturios Gerlachų kartos. Dauguma jų ilsisi senosiose Klaipėdos kapinėse, kur sovietmečiu nušlavus paminklus įkurtas skulptūrų parkas.
„Didžiausia H.Gerlacho dovana – 1913 metais parašytu testamentu Klaipėdai skirta 100 tūkst.markių. Mecenatas nurodė iš jų po penkis tūkst. markių kasmet skirti miesto švento Jono parapijai, apskrities ligoninei ir vargšų fondui. Ne visus pinigus pavyko panaudoti – tam sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas, po to sekusi infliacija“, – kalbėjo Z.Genienė.
„ Žmonės, kurie čia buvo palaidoti, mylėjo savo miestą ir jį gerbė. Mūsų užduotis buvo tinkamai išsaugoti jų atminimą, bet mes kartais elgėmės kaip didžiausi barbarai. Čia buvo palaidota 40 tūkst. žmonių. Reikia tikėtis, kad istorinė tiesa bus atstatyta“, – sakė D.Varkalis.
Į senąją vietą prieš keletą metų sugrįžo paminklas dar vienam garsiam Klaipėdos pirkliui ir filantropui Juliui Liudvikui Vyneriui.
J.L.Vyneris gyvenimo saulėlydyje pribloškė miestelėnus – 1862 metais visą savo nekilnojamąjį turtą ir pinigus bankuose užrašė magistratui. Turtingas pirklys iškeliavo Anapilin prisakęs po jo mirties iš palūkanų ir toliau remti beglobius vaikus, našles, skirti stipendijas gabiems, bet neturtingiems moksleiviams, svetur mokslus kremtantiems studentams.
Dar Prūsijos valstybės laikais įkurtas ir rūpestingai valdomas J.L.Vynerio labdaros fondas veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo.
Pedantiškai surašytame savo testamente J.L.Vyneris magistratui ir labdaros fondo tvarkytojams nurodė kasmet per jo gimtadienį sočiai pamaitinti šimtą nepasiturinčių miestelėnų – tam banke irgi buvo palikta tam tikra pinigų suma. Šis žydų kilmės pirklio priesakas prieš keletą metų buvo atgaivintas. Amžininkus nustebino dar vienas J.L.Vynerio troškimas – filantropas prašė po mirties jį palaidoti ne tarp vietos žydų, o bendrose miestiečių kapinėse, kur ilsisi įvairių tautybių ir religinių konfesijų žmonių palaikai.
Jis net neįsivaizdavo, kad po mirties neturės ramybės: paminklas bus nugriautas ir ilgam laikui išgabentas iš buvusių kapinių.
Tiesa, paminklą J.L.Vyneriui pavyko išgelbėti – jis ilgą laiką gulėjo istorijos muziejaus kieme, o vėliau perkeltas į žydų bendruomenei sugrąžintas kapines. Tik vėliau apsižiūrėta, kad šitaip paniekinta filantropo valia. Tada paminklas buvo atgabentas į Skulptūrų parką ir pastatytas ten, kur ilsisi J. L.Vynerio palaikai.
Mecenato priesakai vykdomi. Klaipėdoje veikiančio J.L. Vynerio vardu pavadinto labdaros ir paramos fondo nariai per jo gimtadienį Skulptūrų parke surengia šventę, vaišina miestelėnus karšta arbata, kava ir sausainiais.
Klaipėdoje išliko keli po J.L.Vynerio mirties miestui paliktomis jo lėšomis pastatyti visuomeninės paskirties pastatai. Tarp jų – raudonplytis gyvenamasis namas Herkaus Manto gatvėje, kur anksčiau veikė nusigyvenusių pirklių ir našlių prieglauda. Dabar rekonstruotame pastate įsikūręs viešbutis su restoranu „Navalis“.
