Vieni pokalbiai sumontuoti, kiti – nevientisi. Tokią vienintelę apčiuopiamą tyrimo išvadą pateikė prokurorai apie prieš trejus metus aukštų diplomatų paviešintus pokalbius telefonu.
Šis tyrimas buvo sustabdytas, nes asmenų ar asmens, padariusio šį nusikaltimą, prokurorams taip ir nepavyko nustatyti.
Tačiau skandalo herojai, tuomet netekę postų, džiaugiasi ir tuo – esą dar kartą patvirtinta, kad juos išmetusi URM vadovybė elgėsi neteisingai ir veidmainiškai.
Puolė bausti ambasadorių
Didžiulį politinį triukšmą sukėlęs skandalas įsiplieskė 2013 metų vasarą, kai interneto svetainėje „Youtube.com“ pasirodė tuomečių Lietuvos ambasadorių Vengrijoje ir Azerbaidžane Renato Juškos ir Artūro Žurausko pokalbiai telefonu. Juose dalyvavo ir kiti URM pareigūnai, buvęs diplomatas ir verslininkas Gediminas Šiaudvytis.
Atsipalaidavę pašnekovai pasisvaidė juokeliais apie jautrius Lietuvos ir Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano santykių aspektus, taip pat apie prezidentę Dalią Grybauskaitę ir premjerą Algirdą Butkevičių.
Oficiali reakcija buvo dvilypė ir prieštaringa. Tiek prezidentė, tiek užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tiek kiti pareigūnai iškart ėmė svaidytis užuominomis, kad tai greičiausiai Rusijos žvalgybos provokacija prieš Vilniaus viršūnių susitikimą, kuriame ketinta pasirašyti Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos sutartį.
Tai buvo parašyta ir URM bei Valstybės saugumo departamento preliminariame tyrime. Tačiau ministerija ir ją vadelėjanti Prezidentūra iškart puolė atšaukti ambasadorių.
Dalis politikų ir diplomatų tokius veiksmus griežtai sukritikavo, URM pasipriešino net Seimo Užsienio reikalų komitetas, pirmuoju mėginimu nepritaręs R.Juškos ir A.Žurausko atleidimui. Bet po įvairių manevrų ir manipuliacijų jie vis dėlto buvo atšaukti.
Į skandalą įklampinti diplomatai elgėsi skirtingai, todėl, matyt, ir jų likimas nevienodas.
Atvirai puolęs kritikuoti URM veiksmus R.Juška vėliau paliko diplomatinę tarnybą ir tapo europarlamentaro Petro Auštrevičiaus patarėju, o A.Žurauskas, kuris buvo daug tylesnis, šią vasarą paskirtas ambasadoriumi Latvijoje.
Piktadarių tyrėjai nenustatė
R.Juška, kuris įtarinėjo, kad jo pokalbius nutekino ne Rusijos, o Lietuvos saugumas arba URM darbuotojai, pats kreipėsi į teisėsaugą, kad būtų imtasi tyrimo.
Anot buvusio ambasadoriaus, URM turėjo ne išmesti jį iš darbo dėl neteisėtai paviešintų ir neaiškių pokalbių, bet ištirti kažkokių piktadarių padarytą nusikaltimą.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, pripažinęs diplomatus nukentėjusiaisiais, neseniai šį tyrimą baigė iškėlęs rankas – nei „Žydrūno Gerinto“, nei „Farid Madzhirov“, paskelbusių svetainėje pokalbius, nustatyti nepavyko.
Prokurorams nepavyko atlikti išsamių pokalbių vientisumo tyrimų. Tačiau pasitelkę fonoskopinių ekspertizių, kurias atliko, rezultatus tyrėjai konstatavo, jog daugelis pokalbių sumontuoti, o kiti nevientisi.
Išvadose atsispindi ne viskas
„Lietuvos ryto“ pakalbinto R.Juškos teigimu, tyrimo išvados nėra išsamios, nes jose nieko nėra apie viceministro Neriaus Germano esą turėtą laikmeną, kurioje neva buvo įrašyta ir daugiau diplomatų pokalbių. Apie tai esą buvo užsiminęs ir L.Linkevičius.
Nepaisant to, buvęs diplomatas buvo maloniai nustebintas prokurorų, nes nesitikėjo net ir tokių išvadų.
„Įdomu, ar su šio tyrimo rezultatais bus supažindinta ministerijos ir šalies vadovybė? Ar jie pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui?
Ar bent kas nors padaryta Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijose, kitose valstybės institucijose, kad telefono ryšys būtų saugesnis? Mano žiniomis, nepadaryta absoliučiai nieko. Vadinasi, lauksime naujų įrašų“, – kalbėjo R.Juška.
Europarlamentaro patarėjas ironizavo dar tebelaukiantis, kad L.Linkevičius ar tuometis saugumo šefas Gediminas Grina bent atsiprašytų, taip pat užsiminė, jog dar mėgins pakovoti siekdamas įrodyti, kad jį išdavė ne valstybė, o prastai jai atstovaujantys pareigūnai.
Įžvelgė veidmainiškumą
„Ką dabar pasakytų L.Linkevičius apie tai, kad privačiame pokalbyje pajuokavau apie tą „kramtoškę“, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įnirtingai kramtė tame pirmame ir vieninteliame susitikime su prezidente D.Grybauskaite, vykusiame Helsinkyje 2010 metais?
Tada ministras tuo labai piktinosi, bijojo Maskvos demaršo. Suprantama, juk tuomet jis tebegyveno santykių su Rusija „perkrovimo“ fazėje. Dabar visi pakeitę plokštelę, perėję į kitas fazes, o L.Linkevičius yra karščiausias „urapatriotas“, kalbantis apie valstybininkų stygių Lietuvos politikoje“, – sakė R.Juška, įžvelgęs mūsų užsienio politikos nenuoseklumą ir veidmainiškumą.
