Kiek iš tikrųjų uždirba rinkimų komisijų nariai? Darbo užmokesčio dydis komisijų nariams nustatomas atsižvelgiant į vieno komisijos nario dirbtą vidutinį darbo valandų skaičių, įvertinus rinkėjų skaičių ir apylinkių skaičių. Rinkimų komisijos narių darbų užmokestis apskaičiuojamas pagal nustatytus valandinius tarifus (iki mokesčių): apygardos rinkimų komisijos pirmininkui – 4,44 euro, apylinkės komisijos pirmininkui – 3,55 euro, apygardos rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojui, komisijos sekretoriui ir nariams – 3,55 euro, apylinkės – 2,66 euro.
Šiemet rinkimams yra skirta 7 mln. 3434 tūkst eurų, o viso proceso metų darbuojasi 14 tūkst. žmonių. Vyriausiosios rinkimų komisijos Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė komentuodama numatytas išlaidas sakė: „Į šią sumą patenka visos su rinkimai susijusios išlaidos – ir tai, ką išleidžia apygardos, ir tai, ką VRK sumoka centralizuotai už spaudinius, balsavimą užsienyje ir specialiuosiuose paštuose, debatus ir pan.“
Anot D. Jakštienės, kiek vidutiniškai rinkimų apylinkėje uždirbo vienas komisijos narys bus galima pamatyti po rinkimų, kai bus atlikta darbo laiko apskaita. „Uždarbis priklauso nuo apylinkės dydžio, komisijos narių skaičiaus ir pan., tad tikruosius skaičius matysime tik po rinkimų“, – sakė ji.
Piktinasi pirmininkų savivale
Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Živilė Verbylaitė, kalbėdama apie tai, kiek vidutiniškai valandų išdirbama rinkimų laikotarpiu, sakė: „Skirtingų žmonių išdirbtų valandų skaičiai gali labai skirtis. Dažnu atveju nėra tiksliai pasakyta, kad vieną ar kitą darbą gali nudirbti būtent rinkimų komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas ar paprastas komisijos narys. Kartais dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, darbo specifikos) atsisakoma nešioti gyventojams kvietimus į rinkimus. Vadinasi, toks žmogus dirbs mažiau valandų, tačiau jo kolegai teks išnešioti daugiau kvietimų ir dirbti daugiau valandų.“
Pašnekovės teigimu, būna taip, kad komisijos nariai tarpusavyje susitaria, kad kuris nors turi daugiau laisvo laiko ir gali aplankyti daugiau gyventojų, tuo nudžiugindamas labiau užimtus kolegas. „Kartais pasitaiko komisijų narių skundų, kad pirmininkai didelę dalį darbų pasilieka sau ir jiems lieka mažai valandų“, – apie darbo per rinkimus ypatumus kalbėjo pašnekovė.
Darbo laiko apskaitos klausimai rinkimų metu, anot Ž.Verbylaitės, sprendžiami paprastai: „Paskaičiuojame, kokius darbus reikia padaryti ir kiek valandų užtruks atlikti vieną ar kitą darbą, ir pagal tai sudaromas mokos fondas. Apygardoms skiriamas finansavimas atsižvelgiant į tai, kiek joje apylinkių ir kiek rinkėjų. Yra numatyti tam tikri koeficientai ir pagal išdirbtas valandas skaičiuojamas darbo užmokestis.“
Sunku rasti norinčiųjų dirbti
Ž.Verbylaitė pripažino, kad pastaruoju metu vis sunkiau sudaryti komisijas, mat norinčiųjų imtis šio darbo ne tiek jau daug.
„Su šia problema susiduriame ne tik kaimiškose vietovėse, bet ir didžiuosiuose miestuose. Padėtis negerėja, nes rinkimų komisijos anaiptol nejaunėja. Ateina daug senjorų, o daug darbų atliekame kompiuterinėmis programomis, tad trūksta tokį darbą galinčių dirbti žmonių. Partijos vis mažiau dėmesio skiria deleguoti žmones dirbti rinkimų komisijose. Šiemet buvo tokių atvejų, kai partija žmogų deleguoja, o paaiškėja, kad tas asmuo išvykęs dirbti į užsienį“, – pasakojo pašnekovė.
„Anksčiau tokiam darbui atlikti siunčiami žmonės tai laikė tam tikru prestižu, o dabar jau niekas šio prestižo nepaiso. Asmenis darbui komisijose siūlo partijos, o jei šios nepasiūlo, tai yra galimybė kreiptis į savivaldybių administracijų vadovus ir prašyti jų rekomenduoti žmones, galinčius dirbti komisijose. Tačiau jų rekomenduoti asmenys dažnai būna užimti arba tiesiog administracijų vadovai nesuranda norinčių padirbėti“, – sakė ji.
