Apie tai Seimo vicepirmininkas prakalbo Vilniaus apygardos teismui palikus galioti prokurorų sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl slaptųjų pažymų skandalo. „Teismas paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kuris reiškia, kad teisinės galimybės Lietuvoje aiškintis, kaip ir kodėl atsirado tos pažymos, jau yra išsemtos“, – pripažino V.Gedvilas.
Vis dėlto politikas mano, kad dar turi galimybę kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. „Vienoje iš nutarčių teismas konstatavo, kad prokuroro nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, turi trūkumų – dalis jo teiginių remiasi prielaidomis“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Darbo partijos atstovas.
Daugiau kaip prieš metus prezidentė Dalia Grybauskaitė kategoriškai pareiškė, kad teisėsaugos apie V.Gedvilą pateikta slapta informacija esą yra tokia bloga, kad net neleidžia svarstyti šios kandidatūros.
Nors šalies vadovė neįvardijo, kokia specialiųjų tarnybų apie buvusį Seimo pirmininką pateikta informacija užkirto jam kelią į ministrus, žiniasklaidoje buvo pažerta įvairiausių versijų.
Teigta neva slaptose pažymose apie V.Gedvilą buvo nurodoma, kad jis protegavo Edžio Urbanavičiaus kandidatūrą į Kūno kultūros ir sporto departamento vadovus, taip pat esą Lietuvos krepšinio federacija mokėjo už politiko nakvynę viešbutyje.
V.Gedvilui taip pat teko aiškintis, kas mokėjo už jo bernvakarį. Specialiųjų tyrimų tarnyba esą turėjo informacijas, kad sąskaitas už vakarienę apmokėjo įmonių grupės „Arvi“ savininkas Vidmantas Kučinskas.
Seimo vicepirmininkas jam metamus kaltinimus kategoriškai neigė, tačiau įsisiūbavus skandalui savo kandidatūrą atsiėmė. „Tada pažadėjau padaryti viską, kad įrodyčiau, jog esu teisus ir nekaltas. Nesvarbu, kiek tai truktų ir kiek kainuotų“, – priminė V.Gedvilas.
Politikas iš karto kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas paviešinti slaptą pažymą, tačiau ji nesutiko to padaryti.
Beveik metus V.Gedvilas rinko oficialią informaciją iš kitų kriminalinės žvalgybos institucijų, kurioms įstatymai suteikia teisę rinkti apie savo piliečius žvalgybinę informaciją, ir tikino iš visų jų gavęs atsakymus, kad jo atžvilgiu žvalgybinės priemonės taikytos nebuvo.
Tuomet politikas kreipėsi į prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtai jo atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių, dėl slaptos informacijos paviešinimo ir dėl šmeižto. „Daug kas atkalbinėjo nuo šio ilgo kelio, siūlė nesivelti, tiesiog pamiršti. Daug kas sakė, jog vis tiek neįrodysiu ir nepasieksiu. Esą kovoti su slaptomis pažymomis beprasmiška“, – prisiminė V.Gedvilas.
Seimo vicepirmininkas teigia šių patarimų nepaklausęs, bet dėl to nesigaili. „Aš nutariau su tuo nesitaikstyti. Ko gero, esu vienintelis žmogus, kuris ėmėsi visų įmanomų įstatyminių priemonių siekdamas išsiaiškinti, kokiu pagrindu apie mane buvo renkama žvalgybinė informacija“, – sakė politikas, ketvirtadienį pripažinęs, kad šis bandymas vis dėlto nebuvo sėkmingas.
Prokurorai, į kuriuos V.Gedvilas kreipėsi, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šį jų sprendimą iš pradžių paliko galioti Vilniaus apylinkės teismas, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismas.
V.Gedvilo skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša nurodė gavęs STT leidimą susipažinti tiek su premjerui pateikta įslaptinta informacija, tiek su su dokumentais, kurių pagrindu ši informacija buvo parengta.
Anot prokuroro, apie V.Gedvilą premjerui pateikta informacija buvo surinkta teisėtai. Vis dėlto STT nesutiko jos išslaptinti net ir prokurorų prašymu.
Atsisakydamas pradėti tyrimą prokuroras taip pat nurodė neturįs pagrindo teigti, kad slaptą informaciją apie V.Gedvilą žiniasklaidai nutekino asmenys, kuriems ji tapo žinoma dėl savo tarnybos ar profesijos.
Anot prokuroro, jei paskleista informacija apie E.Urbanavičiaus protegavimą, V.Gedvilo nakvynę viešbutyje ir bernvakarį yra teisinga, ji esą galėjo būti žinoma ir kitiems su politiku privačiai bendravusiems asmenims.
Beje, įvertinęs apie politiką paskleistą informaciją prokuroras nusprendė, kad ji nėra itin privataus pobūdžio. „Tokios informacijos atskleidimas, darant prielaidą, kad ji yra teisinga, negali būti laikomas tokiu pavojingu, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę“, – argumentus, kodėl neverta pradėti ikiteisminio tyrimo, įvardijo M.Jovaiša.
Be to, prokuroras pažymėjo, kad ir pats V.Gedvilas esą nurodo, jog apie jį paskleista informacija yra neteisinga: „Todėl nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie asmens privataus gyvenimo atskleidimo, nes baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik už tikrovę atitinkančios informacijos paskleidimą.“
Purvu apipiltas Seimo vicepirmininkas mano dėl specialiųjų tarnybų veiksmų turįs pagrindo kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, tačiau dar nežino, ar pasinaudos šia galimybe: „Tokiu atveju atsakovu taptų Lietuvos valstybė. Bet ne Lietuvos valstybė yra kalta, kad dalis jos įstatymų yra netobuli arba dviprasmiškai traktuojami.
Ne Lietuva kalta, kad politikas – jau nekalbu apie eilinį šalies pilietį – teisinėmis priemonėmis negali apsiginti nuo jo atžvilgiu taikytų neteisėtų priemonių. Kalti politikai, kad per daugelį metų nesugebėjo sukurti tokių teisinių mechanizmų, kurie užkirstų kelią galimai neteisėtiems specialiųjų tarnybų veiksmams.
Deja, aš tapau jų taikiniu. Buvau apkaltintas ir neturėjau galimybės apsiginti. Nei tada žinojau, nei dabar žinau, kuo konkrečiai esu kaltinamas. Tai nenormalu. Kiekvienas turėtų teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir gintis.“
