Visi išteisinti kauniečiai tikino negalintys atsitokėti po kelerius metus tvyrojusios gniuždančios įtampos, kuri paliko ir neužgyjančių randų – du teisiamieji tuo metu susirgo onkologinėmis ligomis.
Kauno apygardos teismas paskelbė, kad prokurorų kaltinimai piktnaudžiavimu ir turto išvaistymu visiškai nepagrįsti, mat teisiamieji tokios veikos tiesiog nepadarė.
„Norėta kriminalizuoti buitinius gerai pažįstamų žmonių santykius“, – stebėjosi buvęs Kauno vicemeras socialdemokratas K.Kriščiūnas.
Tyrinėjant bylos medžiagą aiškėja, kad taip elgtasi ne dėl neišmanymo.
Daugėja rimtų įtarimų, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) aktyviai dalyvavo 2011-aisiais vykusiose aršiose kovose dėl valdžios Kaune ir talkino vienam politiniam dariniui.
Išvežė iš vicemero kabineto
2012-ųjų sausį STT pareigūnai darbo kabinete sulaikė tuometį Kauno vicemerą K.Kriščiūną ir visuomeninę jo padėjėją Zitą Zalagėnaitę.
Seklių rankose taip pat atsidūrė savivaldybės kontroliuojamos viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorius Algimantas Puidokas, įmonės „Panemunės butų ūkis“ direktorius Tomas Pilvinis bei įmonės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ mechanikas Juozas Rauchas.
STT agentai tikino nustatę, kad K.Kriščiūnas nurodė T.Pilviniui įmonės sąskaita nupirkti statybinių medžiagų, kurios buvo panaudotos Z.Zalagėnaitės buto remontui.
T.Pilvinio vadovaujamos bendrovės darbuotojai remontavo tuomečio vicemero asmeninį automobilį „Mercedes-Benz“, nupirko akumuliatorių ir žieminių padangų komplektą.
Už kito K.Kriščiūno automobilio remontą esą mokėjo ir „Automobilių stovėjimo aikštelės“.
Trys sulaikytieji tąkart atsidūrė areštinėje, o į teisiamųjų suolą vėliau sėdo penki kauniečiai.
Buvo teisiamas net mechaniku dirbęs J.Rauchas, kuriam įmonės vadovas tiesiog pavedė nupirkti statybinių medžiagų.
Tariami nusikaltimai užfiksuoti 2011-ųjų rugsėjo–lapkričio mėnesiais, tačiau operatyvinius veiksmus STT pradėjo tų pačių metų birželį.
Teismas reikalavo atskleisti žvalgybinės bylos duomenis, tačiau gavo neigiamą STT atsakymą.
Tai verčia manyti, kad žvalgybos pradžioje nurodyti duomenys apie daromas nusikalstamas veikas buvo visiškas prasimanymas, įtarimai nepasitvirtino, bet STT agentams rūpėjo žūtbūt išgelbėti bylą ir galbūt įvykdyti politikų ir korumpuotų verslo struktūrų užsakymą.
Pradangino gausybę įrašų
Kaltinimai teisiamiesiems daugiausia buvo grindžiami slapta darytais jų pokalbių telefonu bei vaizdo įrašais.
STT ištisą parą stebėjo K.Kriščiūno darbo kabinetą Kauno savivaldybėje ir įrašinėjo net teisinę neliečiamybę turinčių Seimo narių socialdemokratų Antano Nesteckio bei Orintos Leiputės pokalbius.
Nors teisiamieji stebimu laiku kalbėjo šimtus kartų, byloje atsidūrė gerokai mažiau pokalbių išklotinių ir pačių įrašų.
Kai kuriuos pokalbius STT agentai gerokai patrumpino – surašė tik tai, kas galėtų pagrįsti kaltinimus.
Teismas pareikalavo STT tyrėjų pateikti daugiau įrašų, tačiau paaiškėjo, kad jie jau sunaikinti, nes esą neturėjo reikšmės tyrimui.
Kauno apygardos teismas nurodė, kad dėl šių aplinkybių jis negalėjo objektyviai vertinti turinio visumos ir visiškai atmesti prielaidos, kad kituose pokalbiuose buvo aptariamos ir K.Kriščiūno atsiskaitymo už jo automobilio remontą aplinkybės.
Negana to – nė viename pokalbyje neužfiksuotas reikalavimas arba pasiūlymas kokias nors paslaugas, automobilių detales ar medžiagas suteikti nemokamai.
K.Kriščiūnas neneigė prašęs A.Puidoko pagalbos remontuojant automobilį, mat abu kauniečiai yra kaimynai. Su T.Pilviniu juodu gerai pažįstami beveik du dešimtmečius, o Z.Zalagėnaitė yra šeimos draugė.
Tuometis vicemeras prašė savivaldybei pavaldžiose įstaigose dirbančių pažįstamų pagalbos norėdamas pigiau įsigyti automobilio detalių ar remonto paslaugų, mat šios įmonės naudojosi didelėmis nuolaidomis.
T.Pilvinio jis prašė atvežti kokį nors akumuliatorių – mat šaltą dieną tiesiog negalėjo paleisti automobilio variklio.
Vėliau už visas detales ir paslaugas buvo atsiskaityta, todėl įmonės nepatyrė jokių finansinių nuostolių.
Pasak Kauno apygardos teismo, K.Kriščiūno ir A.Puidoko veiksmai gali būti vertinami tiktai kaip drausminis nusižengimas ar tarnybinės etikos pažeidimas.
Naštą nešė penkerius metus
„Sunku žodžiais apsakyti jausmus, nes dar nespėjau suvokti šio nuosprendžio reikšmės“, – kalbėjo šiuo metu privačioje įmonėje dirbantis K.Kriščiūnas.
Jis tikino per penkerius metus jau spėjęs susigyventi su užgriuvusia sunkumų našta.
Kaunietis pripažino, kad būta labai sunkių akimirkų, jas ištverti padėjo artimieji ir draugai.
Dalis jų nusisuko nuo vyro, kuris brangiai sumokėjo už politinę veiklą.
K.Kriščiūno žmonai teko net kurį laiką važiuoti dirbti į Angliją, tačiau sunkumai nesugniuždė šeimos.
„Taip ir negalėjau suvokti, kokie mano veiksmai buvo neteisėti“, – kalbėjo K.Kriščiūnas, paklaustas, ar tikėjosi tokios bylos baigties.
Suvokė sulaužęs taisykles
Politikas neabejoja, kad tai buvo kryptingai suregzta ataka prieš jį ir jo bičiulius, o pagrindinis tikslas – pakeisti kai kuriuos Kauno valdžios priimtus sprendimus.
„Politika yra suaugusi su verslu. Gyvenimo pamokos įrodė, kad nustatytos tam tikros taisyklės. Sąmonę kausto siaubas, nes suvoki, kad jų pakeisti nėra galimybių“, – kalbėjo buvęs vicemeras, kuris politikos mokslais pradėjo aktyviai domėtis dar sėdėdamas mokyklos suole.
Ar brandinamos mintys grįžti į politinę veiklą?
„Šiuo metu neturiu tokių minčių, tačiau gyvenimas juk nenuspėjamas“, – kalbėjo K.Kriščiūnas.
Nuolat jautė agentų alsavimą
„Jaučiau, kad esu sekamas, tačiau nekreipiau į tai dėmesio, nes nemaniau padaręs ką nors neteisėto“, – kalbėjo buvęs viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorius A.Puidokas.
Maždaug metus jis buvo nušalintas nuo darbo, vėliau ilgai sirgo ir galiausiai savo noru paliko postą.
Išgirdęs išteisinamąjį nuosprendį vyras sunkai tramdė jaudulį: „Mus kankino penkerius metus.
Netekome pajamų šaltinio ir dar brangesnio dalyko – sveikatos.“
Kaunietis pritarė minčiai, kad ne jis buvo pagrindinis STT taikinys, tačiau galėjo užsitraukti tarnybos seklių nemalonę.
STT dirbo konkurentams?
Įstaigos vadovas nepriklausė Socialdemokratų partijai, tačiau jo darbo kabinete su K.Kriščiūnu bei kitais politikais taip pat buvo dėliojama schema, kaip suformuoti naują valdančiąją daugumą ir išrinkti kitą Kauno merą.
Tiesiogiai merai pirmą kartą buvo renkami 2015 metų pavasarį, bet anksčiau jų likimą lemdavo taryboje susidariusi dauguma.
Slaptai klausydamiesi STT sekliai galėjo sužinoti apie kuriamus planus ir perduoti svarbias žinias politiniams konkurentams.
Užsakovai negailėjo pinigų
„Tai politinė byla. Labiausiai nustebino pareigūnai, kurie pasidavė politiniam spaudimui ir tokiais veiksmais smarkiai smukdo visuomenės pasitikėjimą visa teisėsaugos sistema.
Specialiosios tarnybos be gailesčio mindo žmonių gyvenimus, ir tokių žmonių Lietuvoje yra labai daug.
Jau įsitikinome, kad žmogus gali būti murdomas net penkerius metus.
Tai labai ilgas žmogaus gyvenimo laikotarpis, o baisiausia, kad tokioje situacijoje kenčia artimieji – žmona, vaikai“, – kalbėjo A.Puidokas.
Jis tikino puikiai žinąs šio išpuolio užsakovus, kurie tikslui pasiekti išleido didžiules pinigų sumas.
Vos sulaikius K.Kriščiūną Kauno savivaldybėje kalbėta, kad ši istorija susijusi su naujojo Panemunės tilto statyba, kuriai prireikė beveik 30 mln. eurų.
Dėl šio užsakymo 2011-ųjų rudenį rungėsi bendrovės „Kauno tiltai“ ir „Latvijas tilti“.
Kur driekiasi tyrimo ištakos?
Skandalai vienas po kito Kauno savivaldybę ėmė purtyti po to, kai Socialdemokratų partiją paliko jos simboliu Kaune laikytas Gintautas Labanauskas.
Jis su dviem bendraminčiais praėjusios kadencijos Kauno taryboje įkūrė atskirą frakciją.
G.Labanausko ir dalies socialdemokratų nuomonė išsiskyrė 2011-ųjų rudenį, kai iš mero posto buvo išverstas liberalas Rimantas Mikaitis, o jo vietą užėmė konservatorius Andrius Kupčinskas.
K.Kriščiūnas buvo vienas aktyviausių tokių permainų šalininkų ir už paramą gavo vicemero postą.
Jau tuomet Kauno savivaldybėje kalbėta, kad G.Labanauskas nuolat bendrauja su STT Kauno valdybos vadovu Dariumi Amšiejumi, kuriam noriai teikia informaciją apie galimus neteisėtus buvusių bendražygių sandorius.
D.Amšiejui tai buvo viena pirmųjų rimtų bylų užėmus atsakingą postą.
Prieš metus jis pasitraukė iš STT valdybos viršininko pareigų ir tapo įmonių grupės „KG Group“ Apsaugos ir prevencijos tarnybos vadovu.
Šios grupės vadovas Tautvydas Barštys ankstesnės kadencijos Kauno taryboje priklausė Liberalų ir centro frakcijai, kurios nariai buvo vieni aršiausių K.Kriščiūno oponentų.
„Nenoriu komentuoti šios bylos, nes aš jau nebedirbu STT“, – „Lietuvos rytui“ pareiškė D.Amšiejus.
Kai jis vadovavo STT Kauno valdybai, dauguma garsiai nuskambėjusių tariamos korupcijos bylų baigėsi teisiamųjų išteisinimu.
Byloje išvydo tik prielaidų kratinį
Aleksandras Jokūbauskas
Išteisinto K.Kriščiūno advokatas
„Prokurorės surašytame kaltinamajame akte išdėstytos tik prielaidos, ištrauktos iš gerokai platesnės visumos, ir teismas labai teisingai įvertino šią aplinkybę, o visos abejonės traktuotos teisiamojo naudai.
Tyrinėjant bylą galima aptikti gausybę procesinių pažeidimų. STT agentai beveik pusę metų kontroliavo visą Kauno valdžią, įrašinėjo pokalbius su Seimo nariais, tačiau byloje atsidūrė tik labai menka šių įrašų dalis.
Teismas reikalavo pateikti visus įrašus, kurie galbūt galėtų paneigti įtarimus, tačiau gavo neigiamą STT atsakymą.
Žmogus gali būti kaltinamas piktnaudžiavimu tik tuomet, kai padaryta didelė materialinė žala.
Šiuo atveju jokios žalos išvis nebuvo padaryta, tačiau tyrimas buvo tęsiamas dėl padarytos žalos institucijai.
Galbūt išties galima įžvelgti teisiamųjų padarytų etikos pažeidimų, tačiau tai tikrai nėra ta veikla, kuri užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.“
