Susidorojimai su aukščiausiai valdžiai neįtikusiais kelia nerimą

Buvęs Lietuvos ambasadorius Vengrijoje R.Juška po daugiau kaip trejus metus trukusio tyrimo pagaliau sulaukė patvirtinimo, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) jį iš pareigų atleido neteisėtai.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Oct 6, 2016, 1:42 PM, atnaujinta May 11, 2017, 9:30 AM

Generalinė prokuratūra konstatavo, jog buvo remiamasi ne tik neaiškios kilmės, bet dar ir suklastotais kaltės įrodymais.

Prokurorų sprendimą galima laikyti netikėtu antausiu ir užsienio reikalų ministrui L.Linkevičiui, ir premjerui A.Butkevičiui, ir prezidentei D.Grybauskaitei. Mat būtent šie politikai ypač pasistengė, kad R.Juška ir jo kolega ambasadorius Azerbaidžane A.Žurauskas būtų atleisti, kai buvo paviešinti jų slapta įrašyti pokalbiai telefonu.

Tiesa, šių diplomatų likimas nebuvo vienodas. R.Juška, nesutikęs su kaltinimais, pasiskundė teisėsaugai ir trenkė URM durimis.

A.Žurauskas pats klusniai parašė prašymą jį atleisti iš ambasadoriaus pareigų, tuomet tyliai trejus metus prabuvo ministerijoje ir neseniai sulaukė naujo paskyrimo – tapo ambasadoriumi Latvijoje.

Kitaip sakant, vienas įrodė, kad su juo susidorota nepagrįstai ir, nors prarado diplomatinę tarnybą, gali jaustis teisus, o kitas, lyg ir be reikalo atgailavęs, vėl sulaukė ambasadoriaus posto.

Vis dėlto šiuo atveju visuomenei labiausiai turėtų kelti nerimą metodai, kurie taikomi susidorojant su aukščiausiai valdžiai kuo nors neįtikusiais žmonėmis.

Juk kai 2013 metų vasarą interneto svetainėje Youtube.com buvo paskelbti slapta įrašyti R.Juškos ir A.Žurausko pokalbiai telefonu, iš karto kilo rimtų abejonių, ar jais remiantis galima kuo nors kaltinti ambasadorius.

Jie neišdavė jokių valstybės paslapčių, tik pašaipiai atsiliepė apie premjero ir prezidentės užsienio vizitus – esą A.Butkevičiui į kišenę reikėtų įdėti kramtomosios gumos, tabako ir aguonų sėklų, kad nuvežtų dovanų Rusijos premjerui D.Medvedevui, o D.Grybauskaitei siūlė paskraidyti jos nemėgstamo verslininko G.Žiemelio lėktuvu.

Kalbėta, kad šios pašaipos ypač nepatiko prezidentei ir tai esą tapo dingstimi, kodėl panorėta diplomatus nubausti.

Tokios užduoties uoliai griebėsi L.Linkevičius, pasišovęs ambasadorius nedelsiant atleisti. Tačiau net Seimo Užsienio reikalų komitete ministras nesulaukė pritarimo, nes ten suabejota, ar galima remtis neteisėtai įrašytais ir paskelbtais pokalbiais.

Bet nieko nepaisydamas L.Linkevičius siūlymą atšaukti ambasadorius pateikė Vyriausybei, ir ji tai palaimino. Tai nustebino užsienio politikos ekspertus, kritikavusius šalies valdžią už tai, kad, užuot ignoravusi neteisėtai paviešintus pokalbius, sukėlė diplomatinį skandalą, o dar labiau už tai, kad užkibo ant įrašus paskelbusių provokatorių kabliuko.

Dabar prokurorai po trejų metų tyrimo paskelbė šalies valdžiai dar liūdnesnę išvadą – vieni paviešinti pokalbiai sumontuoti, kiti – nevientisi. Kitaip sakant, diplomatai buvo atleisti remiantis klastote.

Ko gero, R.Juška net galės bylinėtis su URM dėl neteisėto atleidimo ir reikalauti žalos atlyginimo.

Bet didžiausių nuostolių patyrė valstybė. Juk akivaizdu, kad pokalbių įrašai buvo paviešinti neatsitiktinai. Kažkam reikėjo diplomatinio skandalo arba galbūt norėta R.Jušką ir A.Žurauską išstumti iš daugelio geidžiamų ambasadorių postų.

Iš pradžių puse lūpų kalbėta, kad tai Rusijos specialiųjų tarnybų darbas siekiant sukompromituoti tuomet ES pirmininkavusią Lietuvą prieš Vilniuje rengtą aukščiausio lygio Rytų partnerystės susitikimą. Tačiau netrukus R.Juška ėmė įtarinėti, kad tai galėjo būti pačių lietuvių darbas.

Tiesa, nustatę, kad tų pokalbių įrašai buvo suklastoti, prokurorai neįstengė išsiaiškinti, kas padarė šį nusikaltimą.

Pirmiausia liko neatsakyta, kas įrašinėjo diplomatų pokalbius. Įtarimų buvo kritę ant Valstybės saugumo departamento, nes esą viena prezidentės patarėja prasitarė, kad ši įstaiga turi pokalbių įrašų kopijas ar net originalus, o paskelbti juos jau galėjo ir kiti savų tikslų siekiantys asmenys.

Vienaip ar kitaip, toks manipuliavimas slapta įrašytais pokalbiais jau seniai tapo labai rimta mūsų šalies problema, nes pirmiausia prezidentė pernelyg pamėgo, jais remdamasi, reikalauti jai neįtikusių asmenų galvų.

Antai Seimo vicepirmininkas V.Gedvilas nebuvo paskirtas ministru vien todėl, kad D.Grybauskaitė ėmė mojuoti kažkokiomis slaptomis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymomis, o jos dažniausiai grindžiamos anaiptol ne visada teisėtai įrašytais pokalbiais.

Be to, mįslingai, matyt, dėl įrašytų pokalbių visas būrys viceministrų buvo patekęs į prezidentės juoduosius sąrašus ir neteko pareigų. Panašiai buvo šantažuojami ir keli parlamentarai.

Naujausias pavyzdys – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J.Milius buvo atleistas, nes STT įrašė kažkokius jo privačius pokalbius.

Nekaltai nukentėjusieji jau ima skųstis teismams ir turi daug galimybių laimėti bylas, nes, kaip parodė ambasadoriaus R.Juškos atvejis, pokalbių įrašais ne tik manipuliuojama, bet jie dar ir klastojami.

O kai tokios klastotės paverčiamos dar ir bausmės vėzdu, galima konstatuoti: taip ardomi demokratinės valstybės pamatai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.