Tai parodė, tiek mokslinio projekto, atlikto VU Teisės fakulteto mokslininkų, rezultatai, tiek ir bylų nagrinėjimo teismuose statistika. Lėčiausiai civilinės bylos yra nagrinėjamos Italijoje, Kipre ir Maltoje, kur pirmosios instancijos teismuose tai užtrunka vidutiniškai nuo 600 iki 700 dienų.
Tuo tarpu Vokietijoje civilinės bylos vidutiniškai nagrinėjamos 200 dienų, Prancūzijoje – apie 300 dienų. Tokios išvados buvo pateiktos Vilniuje vykusioje, VU Teisės fakulteto organizuotoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje civilinių bylų nagrinėjimo terminų problematikai.
Konferencijoje Bolonijos universiteto profesorius Michele Lupoi minėjo, kad Italijoje nieko nuostabaus, jei apeliacinėje instancijoje bylos nagrinėjimas, kad ir, pavyzdžiui, paprasto ginčo dėl skolos priteisimo, tiesiog yra atidedamas keturiems ar penkiems metams.
Tuo tarpu pagal valstybės finansavimą teismų sistemai Lietuva toli gražu nepirmauja Europos Sąjungoje ir yra pačiame valstybių gale kartu su Estija, Rumunija ir tuo pačiu Kipru. Tad konferencijos svečiai iš užsienio, ypač iš Italijos, Švedijos ar Slovėnijos stebėjosi, kad dar yra asmenų, nepatenkintų civilinių bylų nagrinėjimo terminais Lietuvoje.
VU profesorius Vytautas Nekrošius aiškino mokslininkams ir praktikams iš užsienio, jog lietuviai bendrai turi bruožą viskuo skųstis Lietuvoje ir manyti, kad pas kaimynus viskas vyksta geriau ir sklandžiau.
VU Teisės fakulteto mokslininkai neteigė, kad visiškai nėra problemų Lietuvoje nagrinėjant bylas teismuose. „Jos galėtų būti pašalintos, jei teisėjai drąsiai naudotųsi visomis jiems suteiktomis teisėmis ir neleistų ginčo šalims vilkinti bylų nagrinėjimą. Pavyzdžiui, galėtų drąsiau atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus.
Taip pat ir įstatymų leidėjas turėtų koreguoti tam tikras civilinio proceso kodekso teisės normas, ypač, kiek tai susiję su sprendimo už akių institutu, kuris daugelyje valstybių stipriai padeda kovoti su bandymais vilkinti bylų nagrinėjimą teismuose, jei viena iš ginčo šalių neatvyksta į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių. Be to, pavyzdžiui, koreguoti grupės ieškinių nagrinėjimo ypatumų teisinį reglamentavimą“, – teigė VU Teisės fakulteto docentė dr. Vigita Vėbraitė.
„ Įvairūs teisininkų mokymai ir visuomenės teisinis švietimas yra svarbūs faktoriai, galintys sudaryti sąlygas tinkamai nagrinėti bylas teismuose, o taip pat padėti neapkrauti teismų nepagrįstais ieškiniais.
Visuomenė turėtų suprasti, kad rasti susitarimą ginče yra žymiai geriau ir pigiau nei laukti priimamo teismo sprendimo civilinėje byloje. Tačiau problemos niekada nebus išsprendžiamos, jei tiesiog įstatymuose bus nustatyti bylų išnagrinėjimo terminai“, – teigė VU profesorius, Vilniaus komercinio arbitražo pirmininkas Vyrautas Nekrošius.
Bendrai konferencijos metu buvo diskutuojama, jog apskritai kinta bylų nagrinėjimo samprata teismuose. Vis didesnis dėmesys tenka naujausioms informacinėms technologijoms, neaišku net tampa, kas yra viešas teismo posėdis šiais laikais.
Pavyzdžiui, Švedijoje labai populiaru tampa tam tikras teismo posėdžio dalis vykdyti tik telefonu, nors kaip ir teismų tikslas šioje šalyje yra sudaryti kuo patogesnes ir draugiškesnes sąlygas teismo patalpose byloje dalyvaujantiems asmenims ar kitiems proceso dalyviams.
Be to, Makso Planko Tarptautinės, Europos ir Reguliuojamosios proceso teisės instituto vadovas profesorius Burkhard Hess atkreipė dėmesį, jog po „Brexit“ referendumo kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės pradėjo intensyviai mąstyti, kaip pritraukti verslo ginčus, kurių didžioji dalis vis dėlto šiuo metu išsprendžiami būtent Londone, nagrinėti jų šalyse.
Ypač to siekia Olandija ir Ispanija ir bando sudaryti sąlygas kuo trumpiau nagrinėti verslo ginčus, kuria naujas procedūras tokiems ginčams.
