Vis dėlto pirmine integracija besirūpinančių institucijų
atstovai kol kas nedrįsta spėlioti, ar jie nepaseks kitų
pabėgėlių pavyzdžiu bei neišvyks iš Lietuvos.
„Per centrą į savivaldybes jau išvyko 11 žmonių,
planuojame, kad per spalį išvyks 29-30“, – BNS sako Jonavos rajone
įsikūrusio Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas
Mikulėnas.
Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas patvirtino, kad spalį
į Lietuvą dar turėtų atvykti 60 imigrantų, kurie apsigyvens
pabėgėlių centre. R.Mikulėnas pripažįsta, jog naujai atvykusiems
pabėgėliams skyrus patalpas, anksčiau numatytas prekybos žmonėmis
aukoms, centras bus perpildytas. Vyriausybė svarsto kritiniu atveju
pabėgėlius apgyvendinti pasieniečiams priklausančiame
Užsieniečių registracijos centro bendrabutyje Pabradėje.
Tuo metu iš vienuolikos savivaldybėse apsigyvenusių
pabėgėlių Lietuvoje liko tik trys. Du iš jų įsidarbino
bankiniame sektoriuje, vienas – prekybos sektoriuje, dirba su arabų
kraštais.
Po pirminės adaptacijos centre penkių asmenų sirų šeima
apsigyveno Rukloje, tačiau prieš kelias savaites išvyko iš
Lietuvos – spėjama, kad jie gali būti išvykę į Vokietiją.
Dar keturių pabėgėlių iš Irako šeima, kuri buvo apsigyvenusi
europarlamentaro Petro Auštrevičiaus vasarnamyje Vilniaus rajone,
jau keli mėnesiai gyvena Švedijoje pas giminaičius. Pabėgėliams
integruotis Lietuvoje padedančio Vilniaus „Caritas“ projektų
vadovė Ilma Skuodienė sako su šia šeima bendraujanti telefonu ir
internetu, jie esą žada grįžti, tačiau konkretaus termino
neįvardija.
„Ar jie grįš – tiksliai nuspėti sunku, bet jie informavo, kad
grįš. Kaip jiems sekasi, atsakyti išsamiau negaliu, jie tikslios
informacijos nepateikė“, – BNS sakė I.Skuodienė.
Anot jos, atsižvelgiant į kalbinius, profesinius gebėjimus, į
Vilnių spalį pasiruošę išsikelti iki 10-ies asmenų, kiti žada
likti Rukloje ar įsidarbinti Jonavoje ar Kaune.
R.Mikulėnas sako, kad pabėgėliai turi teisę keliauti Šengeno
erdvėje neprarasdami išmokų mėnesį, jei jie į Lietuvą negrįš
pusmetį, praras suteiktą teisinę apsaugą ir gali būti grąžinti
į pirminę šalį prieš perkėlimą.
„Manau, kad gal jie grįš. Bet paaiškės po mėnesio (...),
bet jie – laisvi žmonės. Mes gerbiame jų sprendimus: Lietuvoje jie
apsiprato, gavo saugumo jausmą, dabar – jų teisė rinktis“, –
svarstė jis.
Paklaustas, kokia dalis laikinųjų centro gyventojų jau dabar
planuoja palikti Lietuvą, R.Mikulėnas sako, kad „yra visokių
pamąstymų“, bet atvirai apie tai niekas nešneka.
Darbą, gyvenamą būstą susirasti Vilniuje padeda „Caritas“,
Kaune – Raudonasis kryžius. R.Mikulėnas sako, kad darbo galima rasti
ir Jonavos rajone – pavyzdžiui, keli iki ES perkėlimo programos
atvykę pabėgėliai įsidarbino žuvų fabrike.
I.Skuodienė pripažįsta, kad didmiesčiuose pabėgėliams
įsitvirtinti dėl didelių išlaidų pragyvenimui ir mažų išmokų
labai sudėtinga, o tai, ar pabėgėliai liks, priklausys nuo sėkmės
apsigyvenant ir randant darbą, nuo to, ar lūkesčiai atitinka
realybę, taip pat nuo užmegztų socialinių ryšių su vietiniais
lietuviais. Anot jos, trys Vilniuje likę pabėgėliai turi ir
neblogus darbus, ir draugų.
„Jei jų šeimos nariai – trys broliai ir viena sesuo gyvena
Švedijoje, natūralu, kad ta šeima nori susijungti su savo
artimaisiais. Tie asmenys, kurie planuoja persikelti gyventi į
savivaldybių teritoriją – aš neturiu informacijos, kiek jų
artimųjų kokiose Europos Sąjungos valstybėse gyvena. Tai nėra
mūsų pagrindinis klausimas. Mes neklausiame, ar jūs ketinate likti,
klausiame, kaip mes jums galime padėti“, – sako I.Skuodienė.
Spalį kaukiant didesnio srauto atvykėlių, Raudonasis kryžius
ir „Caritas“ aktyviai bendrauja su Marijampolės, Alytaus,
Kėdainių savivaldybėmis ir siekia rasti čia potencialių
darbdavių, tikisi ir įvairios savivaldybių pagalbos.
Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 asmenis,
kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake. Šiuo metu į Lietuvą yra
perkelta apie 100 migrantų sirų ir irakiečių.