Ar Darbo partija turi kažkokią ateitį? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Darbo partijos įkūrėju Viktoru Uspaskich.
– 2012 m. Darbo partija turėjo 29 mandatus Seime, o šiais metais neperžengė 5 proc. rinkimų barjero. Kur partija išbarstė rinkėjus?
– Reikėjo dirbti rinkėjams. Ir ministrai, ir Seimo nariai turėjo dirbti, bet dirbo kiekvienas sau, nebuvo komandinio žaidimo. Čia yra problema.
– Kaip tai nutiko? Buvo partijos pirmininkas, lyderiai, kurie turėjo suvienyti. Kodėl nebuvo komandinio žaidimo?
– V.Mazuronis pakankamai aktyviai dirba, būčiau abejojęs, ar aš taip aktyviai būčiau dirbęs, kaip jis. Jam nepavyko suburti žmonių į komandą, kad dirbtų visi kaip viena komanda, kiekvienas pradėjo žaisti sau, daryti savo rinkiminę kampaniją, lankstinukus.
Pati programa nebuvo patraukli, šūkio nebuvo. Programoje būtinai turi būti įdėta razinka, ne šiaip populistinė, o kuri reikalinga valstybei.
– Kuo ši programa skiriasi nuo tų, kurias Jūs kūrėte, kai vadovavote? Iš principo tas pats: didinti minimalią algą, stengtis, kad augtų vidutinis darbo užmokestis. Čia, aišku, buvo perliukų, kaip J.Pinskaus nauji butai, bet iš principo tai tas pats.
– Mano programa buvo kompleksas. Niekada nesakiau, kad reikia kelti atlyginimą be kitų veiksmų. Pas mus niekas nekalba, kad BVP susideda iš kaupiamosios dalies ir vidinės, kuri neneša kaupiamosios dalies. Aš kūriau programą taip, kad padidintume kaupiamąją dalį, o ją didinant iš karto papildomai atsiranda darbo vietų. Vis tiek kažkas prie to prieis, kitaip valstybė žlugs.
– Lengva jums kritikuoti, kai vaizduojate, lyg esate nusišalinęs nuo šios partijos.
– Kodėl vaizduoju, aš nusišalinęs.
– Nedalyvaujate veikloje, bet ši partija – jūsų kūrinys.
– Ką dabar daryti. Dalyvavau kuriant, esu vienas iniciatorių, ši partija kaip mano vaikas, bet vaikas paauga ir išeina.
– Tėvai visą gyvenimą vaiką prižiūri, jei yra geri tėvai. Turbūt nelabai geras tėvas būsite.
– Prižiūri, jei blogi vaikai ar neišaugę. Galvojau, kad jau išaugę – trys kadencijos, kiek galima?
– Kaip galite absoliučiai atsiriboti nuo savo produkto? Suprantu, kad Jums taip būtų patogiau, nes vaikai prisidirbo, neįgyvendino lūkesčių.
– Tėvas už vaikus neatsako ir vaikai už tėvą neatsako. Aš pasitraukiau, man gaila, kad nepraėjo, bet nieko baisaus neįvyko. Ar būtų 5,1 ar dabar 4,7. vistiek partija gyvuoja ir gyvuos, jiems reikia visiškai padaryti restruktūrizavimą valdymo organuose.
– Kas yra „seni perdylos“, kuriuos taip pavadinot?
– Tai buvo pirma reakcija po rezultatų. Nenoriu per daug kištis, dėl to pavardėmis nenoriu sakyti. Turi atsinaujinti visa valdymo komanda ir eiti į priekį. Džiaugiuosi, kad valstybės finansavimas yra sutvarkytas, nereikia ieškoti papildomos pagalbos, galės normaliai gyvuoti, ruoštis kitiems rinkimams.
– Ar pats ketinate grįžti?
– Ne.
– Po to, kas įvyko šiuose rinkimuose, akivaizdžiau nebūna, kad tai vieno žmogaus partija. Neliko Viktoro, neliko partijos.
– Taip, garvežys buvo labai geras, visi norėjo joti. Ir dar sakyti – mes patys darom. Tegul daro.
– Norit pasakyti, kad V. Uspaskichas ir Darbo partiją reiktų visiškai atsieti?
– Šiandien visiškai taip ir yra. Po rinkimų dar nesu kalbėjęs, tik vieną kartą V. Gapšys buvo paskambinęs vienai minutei, persimetėm pora žodžių.
– O ką su V.Gapšiu aptarinėsit?
– Žmogus nori susitikti.
– Kiek įtakosite pokyčius partijoje? Kiek dalyvausite svarstant kandidatūrą į partijos pirmininko poziciją? Ar įsivaizduojat, kas galėtų užimti šį postą?
– Tik tiek, kiek pati partija norės mano patarimų, patirties.
– Iš tų narių, kurie yra dabar, kas yra realiausias kandidatas?
– Negaliu pasakyti, neturiu atsakymo. Reikia sėsti, kalbėti, dėlioti pliusus ir minusus.
– Į antrą turą pateko 5 partijos atstovai. Ar visa ši situacija nerodo, kad išvis partija nebeturi ateities?
– Net jei nė vienas nepraeis, tai parodo, kad partija turi ateitį. Ji turi reorganizuotis, turi valstybės palaikymą, finansavimą. Esu įsitikinęs, kad ši valdančioji dauguma, kuri susiformuos, stebuklų neatneš. Reikia pas save kviestis naujus žmones, atnaujinti komandą, ją padaryti stipresnę, sukurti aiškią valstybės programą. Valstybė dabar merdi, jei ši valdančioji dauguma to, kas pas juos yra programose neperdėlios ir nepadidins kaupiamosios dalies BVP, nieko gero nebus.
– Iš jūsų pasisakymų viešoje erdvėje supratau, kad labiau palaikytumėte G. Landsbergio kandidatūrą premjero poste ir tą situaciją, jei konservatoriai formuotų vyriausybę.
– Galvoju, kad taip. Man teko su juo bendrauti, skraidyti lėktuvu į Europos Parlamentą. Jis turi realaus proto. Patirties gal ne tiek daug, bet paskutiniu metu jis eina teisingu, ne kraštutiniu keliu.
– Pone Uspaskich, kas Jums atsitiko? Konservatoriai visą laiką buvo didžiausi Darbo partijos ir Jūsų asmens kritikai.
– Ir dabar yra. Senelis V.Landsbergis buvo visiškai kraštutinis, o šis ne, protauja šiek tiek kitaip. Man iš pradžių atrodė, kad gana vaikiškai elgiasi, bet dabar surimtėjo. Galvoju, kad jiems galėtų pasisekti, konservatoriai turi daug žmonių su patirtimi.
Man būtų įdomu paeksperimentuoti, valdžią atiduoti valstiečiams, bet jų po metų nebeliktų, nes nežinos, ką daryti. Jei būtų laimėjęs Liberalų sąjūdis ir jiems būtų suteikta galimybė formuoti vyriausybę, jie nežinotų, ką daryti, nes buvo 6 metus valdžioje iš eilės ir neapgynė nė vienos liberalios idėjos.
Tačiau pati liberali idėja Seime reikalinga, džiaugiuosi, kad jie praėjo. Aš pats liberalas, man malonu, kad visuomenėje vyrauja supratimas, kad reikia liberalios nuomonės, politikos mūsų valstybėje.
– Kas per šiuos rinkimus nutiko socialdemokratams?
– Visiškai nieko nenutiko. Nutiko tai, kas turėjo būti. Keturis metus atsėdėti šiltose vietose ir nieko nepadaryti, turint absoliučia konstitucinę daugumą.
– O ką koalicijos partneriai veikė visą šį laiką?
– Premjeras daro visą politiką, nepašokinėsi.
– Konservatoriai sako, kad jei valstiečiai su socialdemokratais sudarinėtų koaliciją, tai socialdemokratai valstiečius užspaustų, o socialdemokratai sako, kad konservatoriai užspaustų valstiečius. Kaip galėtų būti?
– Konservatoriai visiškai prognozuojami. Jei jie mūsų priešai, tiesiog taip ir sako. Socialdemokratai klastingi, sako viena, o daro kita. Jei R.Karbauskis su jais sudarinės valdžią, tai nesvarbu, kas ką prispaus, judėjimo valstybėje nebus.
Mes tą pamatėm, 4 metus valstybė stovi vietoje. Pasaulinė ekonomika pasveiko, galima augti, daryti reformas – nieko nedaro. Ir rinkėjai pasakė – tegu pailsi socialdemokratai. Kitos išeities nebus, jiems neužteks balsų, liberalai niekada su jai neis.
Galvoju, kad jau dabar liberalai ir konservatoriai padarė sindikatą, vienas be kito neis. O jei neis, kitai pusei neužteks balsų.
– O jei tie 5 Darbo partijos nariai vienmandatėse apygardose pakliūna į Seimą? Kaip jie turėtų elgtis?
– Patarčiau eiti arčiau liberalios idėjos.
– Pone Uspaskich, jūs keistai apie konservatorius pradėjote kalbėti.
– 2008 m. aš, tas rusas, gyvendamas Lietuvoje, mačiau, kas vyksta. Galite pažiūrėti į istoriją, stenogramas, o ir partiečiai pasakys. Aš labai agitavau prisijungti prie A. Kubiliaus vyriausybės, padėti jiems.
– A. Kubilius nenorėjo.
– Norėjo, po to jam pradėjo drausti. Mano tokia pozicija buvo ir tada. Nepavyko padirbėti, tai nepavyko, ką čia padarysi.
– Sakote, kad V. Mazuronis nebuvo tas veiksnys, kuris tempė partiją žemyn. „Tvarka ir teisingumas“, iš kurios jis pasitraukė, peržengė barjerą. Ar V. Mazuronio įpėdinis turtų būti jaunas partijos narys?
– Galvoju, kad taip.
– Iš dabar esančių asmenų yra pasirinkimas? Nes net jaunimas prastokai pasirodė, matyt, kad išvis nebėra lyderių.
– Bendram fone. Yra ir senų, vieną du matau, bet pavardžių nesakysiu. Kaip ašis bus, bet viešoje erdvėje nelabai patrauks. Tai yra skirtingi dalykai – ašis viduje ir visuomenėje. Viešoje erdvėje reikia būti labai stipriu.
– Kodėl jūs nenorit grįžti? Gera proga – bylos baigėsi.
– Mano kitoks gyvenimas.
