Priežastis paprasta: užaugus vaikams ir pradėjus studijuoti bei dirbti, šeimos pajamos padidėjo ir viršijo nustatytas ribas, kad šeima toliau galėtų galėtų likti socialiniame būste. Socialinius būstus administruojanti įmonė atkerta, kad socialinis būstas tėra laikina pagalba, tad, ėmus gauti didesnes pajamas, tenka gyvenamąją vietą susirasti savarankiškai.
Socialinių būstų „turtuoliai“
Sostinės Pilaitės mikrorajone, Karaliaučiaus gatvėje, stovinčio apynaujo daugiabučio gyventojai, kurių dauguma yra socialinių būstų nuomininkai, kas kartą su nerimu atplėšia gautus laiškus. Žmonės piktinasi, kad valstybė pati juos skatina nedirbti ar slėpti pajamas, mat vos ėmus stotis ant kojų tenka sukti galvą, kaip rasti stogą virš galvos.
Namo gyventojai pasakojo, kad laiškus su pranešimais apie iškeldinimą gavo ir daugiau kaimynų. „Neįgalus kaimynas, gavęs laišką ir jį perskaitęs automobilyje, dvi valandas negalėjo iš jo išlipti, paskui kelias dienas jautėsi labai blogai. Panašus atvejis nutiko ir kitos kaimynės šeimoje. Jos vyras po žinios, kad reikės išsikraustyti, gėrė vaistus ir nerado sau vietos“, – pasakojo namo laiptinėje sutikta gyventoja.
Naujienų portalo lrytas.lt komandą prie namo pasitikę daugiabučio gyventojai pasakojo, kad valdininkai ne kartą leido suprasti situacijos absurdą. Anot jų, dirbantys ir socialiniame būste gyvenantys žmonės laikomi „turtuoliais“, nes dirbdami sumoka mokesčius, o iš šių mokesčių mokamos pašalpos visokiausiais būdais darbo vengiantiems kaimynams.
„Tokie valstybės išlaikytiniai toliau gyvena socialiniuose būstuose, o mes, kurie stengiamės stotis ant kojų, vos tik pabandę daugiau dirbti ir uždirbti atsiduriame gatvėje“, – apibendrino pašnekovė.
Išsikelti – per tris savaites
„Rugsėjo 20 dieną sulaukiau laiško, kad iki spalio12 dienos turime atlaisvinti patalpas, nes mūsų pajamos viršija nustatytą ribą. Terminas – vos trys savaitės“, – pasakojo Regina G. (redakcijai tikrasis pašnekovės vardas ir pavardė žinomi. – Aut. past.). Anot pašnekovės, viskas taip susiklostė dėl to, kad baigę mokyklą vaikai pradėjo studijuoti ir dirbti.
„Augindama tris vaikus nebūčiau gavusi jokiame banke paskolos. Tikiu, kad užaugę vaikai norės gyventi savarankiškai, o man dešimt metų liko iki pensijos. Mūsų šeimos pajamų užtenka tik būtiniausiems poreikiams: būsto nuoma 154 eurai, dar antra tiek reikia atseikėti mokesčiams“, – kalbėjo moteris.
Vos gavusi perspėjimą apie išsikraustymą ji apsilankė „Vilniaus miesto būste“, bet gavo nurodymą kreiptis į savivaldybę. Ten moteris užpildė prašymą, kad būstas būtų perduotas savivaldybės žinion ir šeimai išnuomotas rinkos kaina. „Jokio atsakymo negavau, buvo nurodyta, kad atsakys per 20 darbo dienų, bet juk ir iškeldinimo terminas baigiasi jau po savaitės“, – nerimavo moteris, neįsivaizduojanti, kur teks kraustytis.
Kaimynai išgyvena baimę
Matydami kaimynų padėtį, apie baimę netekti būsto kalbėjo ir kiti namo gyventojai. „Nežinau, kur reikėtų eiti su vaikais, tikriausiai palapinę pirkti“, – pečiais gūžčiojo tame pačiame daugiabutyje su vaikais gyvenanti Ana Andrijauskaitė. Moteris tikino nesuprantanti, kam sudarinėti eiles socialiniam būstui gauti, jei jose laukiama po 10 ar 20 metų, o paskui, vos vaikams paaugus, vėl kraustytis į gatvę.
„Apsigyvenome šiame bute 2008 metais, o nuo 1993 metų laukėme socialinio būsto eilėje. Su vyru turime tris vaikus, abu dirbame, ir mūsų pajamos siekia apie tūkstantį eurų. Esame penki žmonės, tad turime mokėti nemažus komunalinius mokesčius, pirkti maistą. Kai kurių dalykų tenka atsisakyti, vaikus reikia aprengti, mokyklose įvairios rinkliavos. Tris vaikus išleisti į mokyklą kainuoja tikrai daug“, – kalbėjo gretimame bute gyvenanti Vaiva Kondratjeva. Moters teigimu, būstui išlaikyti tenka atseikėti daugiau kaip penktadalį visų šeimos pajamų.
Moterys su nerimu laukia, kai vaikai taps pilnamečiais: juk bet koks laikinas darbas ar gauta stipendija gali tapti lemtinga aplinkybe, dėl kurios šeima rizikuotų netekti būsto.
Reikalaus atlaisvinti būstą
Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ vadovas Tadas Balsevičius, komentuodamas padėtį, į kurią pateko socialinio būsto gyventoja, sakė: „Teisę gyventi socialiniuose būstuose reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas. Jame nurodoma, kokio dydžio turi būti šeimos pajamos, kad žmonės turėtų taisę gyventi socialiniame būste. Įstatyme taip pat numatyta, kad žmogus ar šeima turi teisę viršyti šias pajamas iki 20 procentų. Šiuo konkrečiu atveju metinės šeimos pajamos viršijamos daugiau kaip 20 proc.“
Anot pašnekovo, tame pačiame įstatyme numatyta, kad jei pajamos viršijamos daugiau kaip 20 proc., sutartis dėl gyvenimo socialiniame būste yra nutraukiama.
Paklaustas, kodėl būsto gyventojams nebuvo pranešta apie tai, kad galbūt yra galimybė šį būstą perleisti savivaldybės žinion ir nuomotis rinkos kaina, bet neišsikelti iš būsto, T. Balsevičius sakė: „Savivaldybės taryba turi teisę nuomoti būstą savivaldybės būsto nuomos sąlygomis, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį. Šiuo metu Vilniaus miesto eilėje stovi 2 144 asmenys ir, jei paliktume gyventi tuos asmenis, kurių pajamos viršija nustatytą ribą, kur būtų apgyvendinti šie laukiantys ir atitinkantys visus įstatymo numatytus turto ir pajamų normatyvus asmenys?“
Paklaustas apie tai, ar skirtas trijų savaičių terminas atlaisvinti patalpas yra pakankamas laikas šeimai rasti būstą ir išsikraustyti, T. Balsevičius sakė, kad jei patys socialinio būsto gyventojai pageidaus, kad išsikeldinimo laikotarpis būtų pratęstas, veikiausiai taip ir bus padaryta. „Į prašymą dėl termino pratęsimo tikrai būtų atsižvelgta“, – sakė jis.
Netekai darbo – atgal į eilę
Jei taip nutiktų, kad šeimos pajamos staiga sumažėtų ir ji vėl taptų socialinės paslaugos (šiuo atveju – socialinio būsto) gavėja, ar turėtų galimybę likti būste? „Teisė gyventi socialiniame būste tvirtinama metams ir kasmet vertinama. Jei žmogus praranda teisę gyventi socialiniame būste, bet praėjus 2–3 metams netenka darbo, jis vėl turi teisę stoti į socialinio būsto eilę“, – teigė „Vilniaus miesto būsto“ vadovas.
„Problema yra ir tai, kad žmonės, gavę socialinį būstą, su juo susigyvena ir jį laiko savo nuosavybe. Socialinis būtas – tai pagalba sunkiu metu, bet žmogaus siekiamybė turėtų būti dirbti ir gyventi savarankiškai. Yra daug pavyzdžių, kai pasikeitus finansinei padėčiai žmonės patys atsisako socialinių būstų ir kraustosi iš jų“, – sakė pašnekovas.
Socialinio būsto gyventojos Reginos G. atveju vienam šeimos nariui tenka apie porą šimtų eurų viršijamų pajamų per mėnesį, tad nepanašu, kad šeima gyvena labai pasiturimai. Ar tikrai dėl tokios sumos reikia imtis tokių veiksmų?
„Pajamų dydis apibrėžtas įstatymu: kiek turtinga valstybė, toks ir pajamų dydis. Žinoma, gal jis ir galėtų būti didesnis, bet šiandien įstatyme nurodoma būtent tokia suma. Mano asmenine nuomone, pajamų kartelė galėtų būti ir aukštesnė“, – kalbėjo savivaldybės įmonės vadovas.
T. Balsevičius patvirtino: jei nesulauks gyventojos prašymo pratęsti išsikraustymo terminą, šeima teismo sprendimu bus iškraustyta.
Per metus, anot „Vilniaus miesto būsto“ vadovo, įmonės žinion sugrąžinama 60–70 būstų, didelė šių būstų dalis atlaisvinama gyventojams išsikėlus gyventi savarankiškai.
