Pridūrus dar ir dėl stringančios sistemos tragiškai vėlai skelbiamus Seimo rinkimų rezultatus jau dabar galima spėti, kad reikės dar kelių milijonų šiam šlamštui pakeisti. Vis dėlto tai – tik ledkalnio viršūnė, nors šiomis dienomis ir geriausiai matoma.
Nevykusios viešųjų pirkimų taisyklės, kai beveik viską lemia mažiausia pasiūlyta kaina, skaidrumu nepasižymintys sandoriai su viena ar kita bendrove, nes jos siūlymas kai kam pasirodė geriausias, jau seniai tapo baisia kasdienybe. Tokia, kuri suryja net ne milijonus, o šimtus milijonų mokesčių mokėtojų suneštų pinigų.
Taigi tiek paragavusiems valdžios, tiek į ją ateinantiems politikams labai pravartu pasklaidyti šią savaitę paskelbtą Valstybės kontrolės ataskaitą apie Valstybės investicijų programą (VIP) ir jos įgyvendinimą.
Sumos čia sukasi nekuklios: 2015–2017 metais VIP numatyta 3,75 mlrd. eurų, o vien pernai skirta 1,44 mlrd. eurų. Nors daugiau nei pusė šių pinigų yra ES ir kitokios tarptautinės finansinės paramos lėšos, kurios greičiausiai smarkiai išseks po 2020-ųjų, iš valstybės biudžeto tenka pridėti irgi nemenkai.
Už VIP lėšas ne tik statomi įvairūs visuomeninės paskirties objektai, bet ir perkamos pripučiamosios valtys, mikroskopai sėkloms tyrinėti, priekabos šunims gabenti. Ar tokia yra valstybės investavimo strategija? Vargu.
Žinoma, šie pinigai smarkiai pagerina žmonių gyvenimo kokybę. Juk VIP lėšomis statomi sporto kompleksai, baseinai, tvarkomos mokyklos ar kitokios įstaigos.
Tačiau jeigu verslas elgtųsi kaip valstybė, būtų seniai bankrutavęs. Antai sostinėje esančio pastato pritaikymas Muitinės departamento Kriminalinės tarnybos reikmėms prasidėjo dar 2007 metais, o baigsis tik 2018-aisiais. Geriausiu atveju.
Mat 2008–2014 metais finansavimo išvis nebuvo skirta, likusiais laikotarpiais pabarstyta pinigų tiek, kad vos galima pajudėti iš vietos. Ko stebėtis, kad projekto vertė išaugo nuo 300 tūkst. iki 1,4 mln. eurų.
Neseniai už VIP lėšas vos keturių takelių baseinas pradėtas statyti Rokiškyje. Tačiau jau dabar svarstoma, kad statybos užtruks bent keletą metų, jei bus finansuojama „po truputį“.
Kretingoje biblioteka taip statoma jau daugiau nei dešimtmetį ir pavadinta amžiaus statyba. Galima tik priminti, kad privati sostinės „Siemens“ arena iškilo vos per 12 mėnesių.
Valstybės kontrolė apskaičiavo, kad pernai ministerijos ir kitos institucijos pradėjo įgyvendinti 393 naujus investicijų projektus, šįmet – 235. Tačiau pernai buvo sustabdyta net 80 jau įgyvendinamų projektų, į kuriuos sukišta 225,6 mln. eurų.
Bent šiek tiek logiškai mąstančiam žmogui aišku, kad prieš griebiantis naujo darbo reikia pabaigti senąjį, kitaip sakant, turi nugalėti racionalus ir valstybinis požiūris.
Būtent to labiausiai ir stinga. Ypač tais atvejais, kai prie ministerijų ar kitų tarnybų vairo stoję politikai tam tikrą dalį investicijų būtinai nukreipia į savo rinkimų apygardas.
Yra ir kitokių keistenybių. Kaip būtų galima paaiškinti, kad, tarkime, Sveikatos apsaugos ministerija šįmet į VIP įtraukė keturis projektus, kuriems buvo skirta po nulį balų, nors 93 geriau įvertinti liko už borto?
Dažnai savivaldybės tiesiog nesusikalba viena su kita. Jau minėtoje Kretingoje kyla universali sporto salė, kuriai reikės apie pustrečio milijono VIP lėšų, nors vos už 13 kilometrų esančioje Palangoje sporto ir pramogų kompleksas jau veikia.
O tarp nuosavą areną jau turinčių Prienų ir jos užsimaniusio Birštono – vos šeši kilometrai.
Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad tokie daugiafunkciai centrai turi būti vienas nuo kito nutolę bent 40 kilometrų. Kitaip nėra prasmės juos statyti, ypač Lietuvoje, kurios provincijoje ir taip mažėja gyventojų.
Dar keisčiau, kai valstybėje kairė nežino, ką daro dešinė.
Antai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pernai, ir šįmet atseikėjo dvejų socialinės globos namų pastatų remontui apie 0,7 mln. eurų, nors šios įstaigos įtrauktos į sąrašą tų, kurias ketinama pertvarkyti. Greičiausiai – uždaryti.
Kitur kone milijonas eurų buvo tiesiog pradanginta. Šie pinigai buvo skirti keleto projektų (pavyzdžiui, Palangos oro uosto šiaurinio orlaivių riedėjimo tako ar naujo tilto per Šešupę Marijampolėje) statybos dokumentams parengti. Vėliau planai pasikeitė ir bet kokių užmojų atsisakyta.
Auditoriai pasiūlė drastišką išeitį – visiškai atsisakyti jau du dešimtmečius gyvuojančios Valstybės investicijų programos. O pereinamuoju laikotarpiu bent užmauti apynasrį (pavyzdžiui, numatyti 3 mln. eurų mažiausią sumą), kad būtų gaištama mažiau laiko smulkiems ar abejotinos naudos duodantiems projektams.
Dėl to turėtų spręsti Finansų ministerija ir Vyriausybė. Tačiau už VIP pinigus ką nors statantys verslininkai bent kol kas gali būti ramūs – paskutines dienas skaičiuojanti valdžia tvarkos tikrai nesuspės pakeisti.
