Viena skaudžiausių – 4 metų belgų aviganio Boso: jis užgeso suspardytas plėšiko.
„Nuo Boso netekties praėjo dveji metai, bet vis dar negaliu atsigauti. Jis buvo kaip šeimos narys, mano porininkas“, – susigraudinęs pasakojo buvęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės specialistas Rolandas Eidininkas, vadovavęs kinologų grupei.
Žuvus keturkojui, R.Eidininkas išėjo iš policijos.
„Tarnybiniai šunys atlieka pareigūnų funkcijas – kaip ir policininkai, jie gaudo nusikaltėlius, ieško įkalčių, malšina konfliktus neretai rizikuodami gyvybe. Todėl atsakomybė už keturkojų sužalojimą ar žūtį turėtų būti gerokai griežtesnė“, – tvirtino Kauno vyriausieji patruliai kinologai Ramūnas Baltaplūkis ir Rokas Laukutis, mokantys tris šaunius savo pagalbininkus, aviganius Lulu, Žaką ir Varį.
Į šunį pasipylė spyrių kruša
Patyręs kinologas instruktorius R.Eidininkas aviganio Boso šeimininku tapo, kai šuniui buvo vieni metai. Šunį jis įsigijo iš savo pažįstamų ir išmokė jį daugelio tarnybos paslapčių. Svarbiausias keturkojo darbas buvo gatvėse – riaušių malšinimas, chuliganų, plėšikų tramdymas.
Aviganis ne kartą apgynė gatvėse užpultus praeivius, gesino masines muštynes. Jis padėjo išvengti sunkių traumų ir savo šeimininkui, stojusiam į akistatą su agresyviais nusikaltėliais.
2014 metų pavasarį policija sulaukė iškvietimo į V.Krėvės prospektą – gatvėje du plėšikai žiauriai sumušė praeivius, atėmė iš jų pinigus, telefonus, kitus įvairius daiktus.
R.Eidininkui ir jo kolegai nuvykus į nurodytą vietą, plėšikai vis dar daužė aukas. Pamatę pareigūnus, jie puolė bėgti į skirtingas puses. Vienas nusikaltėlių nėrė į daugiabučių kiemus – Bosas su šeimininku nubėgo paskui jį.
Keturkojis greitai surado pasislėpusį 30 metų bėglį ir stvėrė jį už rankos. Tačiau plėšiko būta itin agresyvaus – jis ėmė spardyti aviganį, nenustojo priešintis net ir po to, kai šuo sugriebė jam dantimis už kojos. Nusikaltėlis buvo neblaivus, apimtas didžiulio pykčio.
Mėgindamas pasprukti plėšikas spyrė Bosui į galvą maždaug 20 kartų. Keturkojis savo užduotį atliko puikiai – nusikaltėlio nepaleido.
Po netekties patyrė šoką
Aviganiui Bosui buvo sulaužytas viršutinis žandikaulis. Po dviejų mėnesių toje vietoje iškilo didelis guzas. Veterinarui jį pašalinus, atsirado naujas auglys – iš viso teko atlikti tris sudėtingas operacijas, tačiau išgydyti Boso nepavyko. Auglys supiktybėjo, gyvūno būklė vis blogėjo. Kai paaiškėjo, kad šuo neišgyvens, jis buvo užmigdytas.
Keturkojis pašėlusiai norėjo gyventi – tai buvo matyti iš jo žvilgsnio ir elgesio. Bosas iš paskutinių stengėsi žaisti, rodyti savo prieraišumą žmonėms, kurie jam buvo mieli.
„Aš, šeimos nariai, kolegos – visi patyrėme didžiulį šoką. Bosas buvo nuostabus šuo – draugiškas, ištvermingas, puikiai išmokytas“, – pasakojo R.Eidininkas, vėliau perėjęs dirbti kinologu instruktoriumi į kitą valstybės instituciją.
Už smūgius plėšikas neatsakė
Auglys iškilo praėjus ilgesniam laikui po spyrių, todėl pareigūnams Kauno apylinkės teisme nepavyko įrodyti, jog Bosą spardęs vyras yra jo netekties kaltininkas.
R.Eidininkui ikiteisminio tyrimo metu net teko gintis, nes plėšikas apkaltino jį neteisėtu šuns panaudojimu. Buvo pradėtas policijos vidaus tyrimas, kurio metu pareigūnui pavyko įrodyti, jog jis įgaliojimų neviršijo.
Buvęs policininkas R.Eidininkas prisiminė dar vieną skaudžią istoriją – daugelį nusikaltėlių susekęs ir sulaikęs tarnybinis vokiečių aviganis Grizlis buvo nunuodytas. Tai išaiškėjo atlikus gyvūno skrodimą. Grizlis priklausė kitam policijos kinologui.
Nuodus piktadariai pabėrė nuosavo namo kieme, kur gyveno keturkojis. Neabejojama, jog tai – nusikaltėlių kerštas, tačiau jų rasti nepavyko.
Sunkių traumų pavyko išvengti
Vienas dabar labiausiai patyrusių Kauno policijos tarnybinių šunų – 10 metų belgų aviganis Varis.
Kaip ir Bosas, jis išmokytas tramdyti agresyvius pažeidėjus, ieškoti dingusių žmonių, nusikaltėlių paslėptų daiktų. Nepaisant solidaus amžiaus, jis dar labai naudingas pareigūnams.
Per savo darbo metus Varis rado keturis dingusius žmones. Vienas jų – Jonavos rajono miškuose grybaujant pasiklydusi pensininkė, kurią pirmasis aptiko šis belgų aviganis.
Pareigūnams daugiabučių kiemuose vejantis butą ką tik apšvarinusį ilgapirštį, šis po pirmo aukšto balkonu staigiai sumetė pavogtus daiktus ir nuskuodė toliau. Jei ne Varis, įkalčių tikriausiai taip ir nebūtų pavykę surasti.
„Variui daugybę kartų teko malšinti gatvėse kilusius neramumus. Visas užduotis jis atlikdavo sėkmingai. Sunkių traumų šiam aviganiui neteko patirti, nors mėginimų jam suduoti, primušti būta ne kartą.
Tarnybinio keturkojo pasirodymas dažną triukšmadarį smarkiai paveikia – dingsta noras priešintis“, – pasakojo Vario šeimininkas, policijos kinologas R.Baltaplūkis.
Kauno policijos pareigūnams talkina net trylika tarnybinių aviganių
Kinologai gali ilgai pasakoti apie visus pareigūnams talkinančius keturkojus. Štai vokiečių aviganis Tobis, kaip ir Varis, padėjo sulaikyti ne vieną pavojingą nusikaltėlį.
Policijos kinologas R.Laukutis augina savo būsimą porininkę, vokiečių aviganę Lulu, kuriai šiuo metu dar tik penki mėnesiai. Ateityje ji policijos užduotis vykdys drauge su tos pačios veislės 7 mėnesių Žaku, kurios šeimininkas – R.Baltaplūkis.
Šių keturkojų darbo sritis paaiškės, kai jie maždaug po 2 metus trunkančių kasdienių treniruočių išlaikys specialų egzaminą. Tada bus aišku, kam jie gabesni: pėdsekystei, pažeidėjams tramdyti, dingusiems žmonėms, lavonams ar narkotikams ieškoti.
Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate iš viso tarnauja 13 šunų – 10 vokiečių aviganių ir 3 belgų aviganiai.
Dabar tarnybiniai šunys prilyginami valstybės turtui, tačiau nėra pripažinti pareigūnais.
