„Premjeras apgailestauja dėl Seimo narių aplaidumo,
nedalyvaujant paskutinėje stadijoje priimant Darbo kodekso pataisas.
Ypač apmaudu dėl konservatorių, iš jų priimant pataisas posėdyje
dalyvavo tik 12 iš 30, nors jie visuomet deklaravo, kaip jiems buvo
svarbu priimti Darbo kodekso pataisas“, – BNS antradienį sakė
ministro pirmininko atstovas spaudai Mindaugas Janulionis.
Seimui antradienį nepavyko
patobulinti nuo sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso.
Pakeitimus buvo bandyta priimti skubos tvarka.
Balsavime turėjo dalyvauti bent 71 parlamentaras, bet salėje
Seimo narių buvo mažiau, todėl pataisų priimti nepavyko.
Už siūlomas pataisas balsavo įvairioms frakcijoms priklausantys 63
Seimo nariai, įskaitant ir premjerą Algirdą Butkevičių,
susilaikė vienintelis konservatorius Pranas Žeimys, balsuojančių
prieš nebuvo.
Viena svarbiausių pataisų turėjo būti nenustatytos apimties
darbo sutarčių rūšių atsisakymas. Taip pat ketinta pritarti
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos siūlymui nustatyti, kad
abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių
sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai.
Seimui buvo siūloma nustatyti, kad nutraukiant darbo sutartį
dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos
atlyginimas nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės
pensijos amžius, darbdavys išmokėtų darbuotojui ne vieno, o
dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką,
o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno
jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
„Tokių žmonių bus nedaug. Darbdaviui nebus našta“, –
teigė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas
Algirdas Sysas.
Darbdavius buvo siūloma įpareigoti vaiką (įvaikį) iki 14
metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems darbuotojams
apie darbo sutarties nutraukimą su jais pranešti prieš tris, o ne
prieš vieną mėnesį, kaip numatyta iki šiol. Jei tokie darbuotojai
dirbtų trumpiau nei vienerius metus, apie sutarties nutraukimą
reikėtų pranešti prie šešias savaites (dabar 2 savaitės).
Seimas į kodeksą turėjo grąžino nuostatą, kad švenčių
dienų išvakarėse dienos trukmė sutrumpinama valanda. Darbdavius
Seimas ketino įpareigojo įtraukti į darbo laiko apskaitą
darbuotojo darbą pagal jo ir darbdavio susitarimą dėl papildomo
darbo.
Suteikiant kasmetines atostogas pirmenybę darbdavys būtų
turėjęs teikti darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką ne iki 10,
kaip yra numatyta naujajame kodekse dabar, o iki 14 metų ar neįgalų
vaiką iki 18 metų. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14
metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, būtų suteikiamos 25, o ne
20, kaip dabar yra nustatyta naujajame kodekse, darbo dienų
kasmetinės atostogos.
Seimas taip pat planavo nustatyti, kad darbo ginčų komisija,
nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.