„Premjeras apgailestauja dėl Seimo narių aplaidumo, nedalyvaujant paskutinėje stadijoje priimant Darbo kodekso pataisas. Ypač apmaudu dėl konservatorių, iš jų priimant pataisas posėdyje dalyvavo tik 12 iš 30, nors jie visuomet deklaravo, kaip jiems buvo svarbu priimti Darbo kodekso pataisas“, – BNS antradienį sakė ministro pirmininko atstovas spaudai Mindaugas Janulionis.
Seimui antradienį nepavyko patobulinti nuo sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso. Pakeitimus buvo bandyta priimti skubos tvarka.
Balsavime turėjo dalyvauti bent 71 parlamentaras, bet salėje Seimo narių buvo mažiau, todėl pataisų priimti nepavyko. Už siūlomas pataisas balsavo įvairioms frakcijoms priklausantys 63 Seimo nariai, įskaitant ir premjerą Algirdą Butkevičių, susilaikė vienintelis konservatorius Pranas Žeimys, balsuojančių prieš nebuvo.
Viena svarbiausių pataisų turėjo būti nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšių atsisakymas. Taip pat ketinta pritarti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos siūlymui nustatyti, kad abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai.
Seimui buvo siūloma nustatyti, kad nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos atlyginimas nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžius, darbdavys išmokėtų darbuotojui ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
„Tokių žmonių bus nedaug. Darbdaviui nebus našta“, – teigė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas.
Darbdavius buvo siūloma įpareigoti vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimą su jais pranešti prieš tris, o ne prieš vieną mėnesį, kaip numatyta iki šiol. Jei tokie darbuotojai dirbtų trumpiau nei vienerius metus, apie sutarties nutraukimą reikėtų pranešti prie šešias savaites (dabar 2 savaitės).
Seimas į kodeksą turėjo grąžino nuostatą, kad švenčių dienų išvakarėse dienos trukmė sutrumpinama valanda. Darbdavius Seimas ketino įpareigojo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo darbą pagal jo ir darbdavio susitarimą dėl papildomo darbo.
Suteikiant kasmetines atostogas pirmenybę darbdavys būtų turėjęs teikti darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką ne iki 10, kaip yra numatyta naujajame kodekse dabar, o iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, būtų suteikiamos 25, o ne 20, kaip dabar yra nustatyta naujajame kodekse, darbo dienų kasmetinės atostogos.
Seimas taip pat planavo nustatyti, kad darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.
