Maždaug 200 mln. eurų kainuosianti Šimtmečio minėjimo programa apima daugiau kaip 100 mokslinių tyrimų, leidybos, kino filmų, švietimo, kultūros, informacinių projektų, įvairiausių koncertų ir kitokių renginių, bet daugiausia išlaidų prireiks materialaus šios datos įamžinimo sumanymams ir pirmiausia keliems stambiems statybų projektams.
Ar valstybės šimtmečio minėjimas išvengs oficialumo, taps tikra visų Lietuvos žmonių švente, bus galima pasakyti tik jai pasibaigus.
Tačiau dabar daugiausia klausimų kelia su jubiliejumi siejamos statybos.
Įamžinti Vasario 16-osios akto signatarų veiklą, atidengiant jiems paminklus, biustus, atminimo lentas, įrengti svarbiems Lietuvos istorijos įvykiams skirtus pažintinius takus turbūt nebus labai sunku.
Sudėtingesnis uždavinys – pastatyti paminklą tautos patriarchu vadinamam J.Basanavičiui. Bet, atrodo, ginčai, kuri sostinės vieta būtų tinkamiausia tokiam monumentui, jau kiek aprimo. Jei vėl nebus kryžiuojamos ietys dėl pačios skulptūros, galima tikėtis, kad ji iškils.
Nesutarimų gali kilti ir dėl paminklo Vilniuje istorikų prieštaringai vertinamam prezidentui A.Smetonai.
Net ne pinigų stygius, o skirtingos visuomenę supriešinančios nuomonės jau ne kartą tapo svarbiausia panašių projektų kliūtimi. Ryškiausias pavyzdys – tik šįmet tvarkytojų sulaukusi Lukiškių aikštė, nors apie tai kalbama ir ginčijamasi porą dešimtmečių.
Ši aikštė bus baigta tvarkyti iki kitų metų rudens. Tiesa, galima abejoti, ar joje iškils lietuvių kovas už laisvę įamžinantis monumentas. Bent jau paskutinį aikštės tvarkymo konkursą laimėjęs projektas „Ramybė“ nebus įgyvendinamas, kartu atsisakyta ir monumento „Tautos dvasia“.
Nesutarimai sužlugdė net kelis dar nuo 1999 metų rengtus Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursus. Vieni norėjo, kad tai būtų didinga rimties, susikaupimo vieta, kiti čia regėjo miestiečių poilsiavietę, kurioje žmonės ilsisi, gulėdami ant žolės.
Greičiau sutvarkyti aikštę trukdė ir sostinės valdžios kaita – nauji vadovai būtinai keisdavo tai, ką buvo sumanę ankstesni.
Kai metų metais niekaip nepavyksta susitarti, gal ir nelieka kitos išeities, kaip priimti biurokratinį sprendimą – paskelbti rangovų konkursą, o laimėjusioms įmonėms leisti savo nuožiūra tvarkyti aikštę.
Taip ir pasielgė Vilniaus valdžia. Buvo išrinktos trys žemiausią kainą pasiūliusios įmonės, jos be konkurso pasirinko architektą ir Lukiškių aikštė pagaliau jau tvarkoma. Pirmasis darbų etapas, per kurį bus paklota aikštės danga ir nutiesti takai, kainuos 2,1 mln. eurų.
Antruoju etapu numatyta įrengti apšvietimą, suoliukus, sukurti mažosios architektūros akcentus, bet kaina dar nežinoma. Vėliau gal bus pastatytas ir monumentas – lazeriais apšviečiamas stiklo kubas su Vyčiu. Tik vargu ar tai pavyks padaryti iki 2018-ųjų.
Galima spėti, kad ne visiems patiks taip atrodanti Lukiškių aikštė. Bet šiuo atveju galbūt geriau paprasta išeitis negu amžina aklavietė, kai iki užkimimo ginčijasi skirtingas nuomones ginantys politikai, visuomenininkai ir architektai.
Nesibaigiantys ginčai dėl nacionalinių projektų šaliai pernelyg brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, taip nutiko su Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pertvarka į konferencijų centrą.
Bet šis projektas strigo ir dėl objektyvių priežasčių – rūmai buvo suręsti žydų kapinių teritorijoje, todėl teko ilgai ir kantriai tartis tiek su tarptautinėmis žydų organizacijomis, tiek su vietos žydų bendruomene, kaip nepažeisti šios tautos laidojimo papročių, neužgauti religinių įsitikinimų.
Pagaliau su žydais pavyko susitarti, nors projektas ir pabrango. Dabar jau tik nuo statybas prižiūrinčių įstaigų gebėjimo organizuoti darbus priklausys, ar konferencijų centras iškils iki šimtmečio jubiliejaus.
Kita vertus, šimtmečio renginiams šis statinys nėra toks svarbus kaip, tarkime, nacionalinis stadionas, kuris, siekiant gauti ES finansinę paramą, paverstas jau daugiafunkciu sporto, kultūros ir pramogų centru.
Sunku būtų pasakyti, kiek į šį projektą, pradėtą dar sovietmečiu, jau sukišta pinigų. Vien atnaujinus darbus po konservavimo panaudota per 33 mln. eurų. Dabartinė objekto kaina – 88,4 mln. eurų, ES žada skirti 33,6 mln. eurų. Bet statybos bus baigtos ne anksčiau kaip 2021 metais, o buvo planuojama, kad ten vyks grandiozinė šimtmečio Dainų šventė.
Net didžiausi optimistai netiki, kad tai įmanoma, ir jau seniai laikas ieškoti vietos, kur galėtų susirinkti minios šventės dalyvių. Dairomasi į Kalnų ir Vingio parkus, bet juos reikia skubiai tvarkyti, o tam net nėra numatyta lėšų.
Šiaip ar taip, būtų gerai, kad amžina statyba vadinamo nacionalinio stadiono projektas bent pajudėtų iš mirties taško. Tačiau dar neaišku, ar nauja Vyriausybė nesumanys keisti ankstesnės valdžios sumanymų ir nepakeis šio ar kitų statybų planų.
Taigi modeliuoti, kaip bus įgyvendinta Šimtmečio minėjimo programa, dar lyg ir ankstoka, nors šventė nenumaldomai artėja.
