Jose teigiama, kad pareigūnai nesilaikė visų privalomų procesų, jiems pritrūko profesionalumo. Maža to, profsąjungos itin aktyviai kritikuoja policijos vadovybę dėl šiuo metu vykstančios policijos reformos.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su policijos generalinio komisaro pavaduotoju Edvardu Šileriu.
– Komisare, pradėkime nuo incidento Rukloje. Trečiadienio vakarą čia buvo užpultos dvi pabėgėlės – sirė ir irakietė. Ar jau žinomos kažkokios aplinkybės, užpuolikai?
– Atliekami aktyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, ko pasekoje tikimės sėkmės ir nustatyti. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas juos atlieka ir atlieka nemažai. Žinome aplinkybes, kaip įvyko užpuolimas. Yra du įtariamieji, buvo pasitelktas ir tarnybinis šuo.
Šiuo momentu tas pasitelkimas rezultatų nedavė, sustiprintos policijos pajėgos dėl viešosios tvarkos palaikymo Rukloje, pasitelkta Viešojo saugumo tarnyba.
– Ten gyvenantys pabėgėliai nurimti neketina, viešai pasakė, kad gins savo moteris. Saugumo situacija darosi įtempta. Ar policija į tai reaguoja?
– Patruliavimas sustiprintas, iš to tikimės laiku reaguoti, jei kažkas įvyktų. Yra tautinio mentaliteto skirtumas, kiekvienas į tokius užpuolimus reaguoja skirtingai. Tie kraštai pasižymi kitokia kultūra, tai ne paslaptis. Policija tai ima duomėn, ten turime policijos nuovadą ir pajėgas. Jei kažkas įvyktų, tikimės sureaguoti laiku.
– Ar daugiau pareigūnų pradėjo patruliuoti Rukloje po to, kai Lietuva pradėjo vykdyti pabėgėlių integracijos programą?
– Visuomet stengiamės laikyti vieną ar du policijos ekipažus, priklausomai nuo dienos laiko ir kriminogeninės padėties. Šiam momentui ten yra skirti papildomi 8 pareigūnai. Jų bus skirta tiek, kiek reikės pagal konkrečią situaciją.
– Kokia ta kriminogeninė padėtis, ką stebite?
– Stebime, ar tai užpuolimas, ar vagystės, ar konfliktinė situacija. Šiam momentui didelių incidentų su pabėgėliais neturėjome, tai pirmas garsesnis.
Tačiau ten yra padidintos rizikos socialinė terpė, be to Rukla yra pakankamai didelis karinis objektas, paskutiniu metu judėjimas ten yra gerokai didesnis, negu būdavo kelis metus atgal. Policijos nuovada toje teritorijoje buvo atkurta, policija kreipia dėmesį.
– Jūsų manymu, tiek policijos pajėgų, kiek ten yra, užtenka?
– Šiam momentui užtenka. Visada būtų gerai turėti daugiau, tačiau jų yra tiek, kiek yra. Kiek valstybė skiria, tiek ten ir turime. Šiam momentui nematau priežasčių, kodėl ten reiktų dvigubinti ar trigubinti.
– Vykdant integracijos procesą pabėgėlių šeimos bus perkeltos į kitas Lietuvos savivaldybes, kur joms bus suteikta nuolatinė gyvenamoji vieta. Kaip tam pasirengusi policija?
– Policija visuomet sako, kad pati blogiausia situacija, jei tai pavirstų šiuolaikiniu getu. Jei atvažiuotų tūkstantis ir apsigyventų vienoje vietoje, būtų savotiška kultūra, savi papročiai ir pusė įstatymų negaliotų, panašiai, kaip su čigonų taboru. Jei integracija vyks pakankamai tvarkingai, skirtingose savivaldybėse – skirtingos šeimos, didelių problemų nematome.
Padalinkite tūkstantį žmonių iš visų savivaldybių, tai neturėtų sukelti ypatingų problemų. Šiuo momentu gyvena apie 180, tai yra pakankamai daug, dėl to, net šiame incidente iš karto matosi, kad keliasdešimt žmonių iš karto subėgo – kaip čia darom, kaip aiškinamės santykius. To reiktų išvengti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir tos savivaldybės, kurios turėtų priimti tuos žmones, turėtų kreipti į tai dėmesį ir ruoštis iš anksto. Kiekviename rajone turime policijos komisariatą, analizuosime situaciją ir teiksime ekspertinę nuomonę apie integravimą ar kaip geriau užtikrinti saugumą.
– Kaip keisis situacija po reformos? Kiek bus panaikinta etatų, kokių, ypatingai rajonuose?
– Policijos reforma nukreipta į tai, kad kuo daugiau policijos turėtume gatvėse. 31 rajone iš 65 ji jau įvykusi, ten dirbama nauju modeliu. Ten turime dvigubai ar trigubai daugiau ekipažų, kurie galėtų reaguoti į įvykius. Jei imtume vakarykštę ar panašią situaciją, turėtume daugiau policininkų. Dėl policijos vykdomų pertvarkų ne kartą sakėme, kad nenaikiname etatų.
Tiek, kiek šiam momentui yra policijos pareigūnų, visiems bus pasiūlyta darbo vieta arba tame pačiame komisariate, arba kitame. Yra noras išlyginti darbo krūvius, nes labai skiriasi.
Policininkas, gaunantis tą patį atlyginimą, vienu atveju turi vienokį darbo krūvį, kitu – gerokai kitokį. Ir generalinis komisaras aiškiai pabrėžė, kad darbas bus pasiūlytas visiems toje pačioje apskrityje. Didžiausias perskirstymas iš vieno komisariato į kitą gali būti Vilniaus mieste, nes krūviai – labai netolygūs.
– Ar įvykis Telšiuose, kuomet žuvo patrulis L. Šimkus, nėra šios reformos pasekmė? Šią savaitę buvo Vidaus reikalų ministerijos išvados, kuriose teigiama, kad pareigūnai nesilaikė visų privalomų procesų, jiems pritrūko profesionalumo.
– Tikrai ne. Į įvykį reagavo du patruliai, kurių kasdienė duona – reaguoti į tokius įvykius. Kelių patrulis yra daugiau pavadinimas, jokio skirtumo, koks patrulis, jie visi turi bendrąsias policijos teises ir pareigas ir visi reaguoja. VRM, atlikusi tarnybinį patikrinimą, aiškiai konstatavo, kad pareigūnas vykdė savo darbą, kurį ir privalėjo vykdyti. Jo pareigybės aprašyme numatyta reaguoti į tokio tipo įvykius.
– Kalbate apie universalų modelį, kurį norite įdiegti pagal reformos gaires.
– Jis labai suprimityvintas į universalų. Policininkai panašų darbą daro visą laiką. Mes norime išvengti biurokratijos, perdėm bereikalingo suskirstymo į mažus padalinukus, kai ir taip komisariatas nėra didelis. Pavyzdžiui komisariatas iš 50 pareigybių, o turime 8 padalinius viduje su 8 labai siauromis funkcijomis. Norime to, kad visi pareigūnai galėtų daryti panašų darbą.
– Komisare, nėra universalių žmonių.
– Taip. Universalių policininkų niekas nedarys.
– Kelių patrulis, turbūt, negalėtų profesionaliai apžiūrėti nusikaltimo vietos?
– Kriminalistas ir atlikinės. Jei kalbame apie specializacijas, turime trijų lygių policijas: mažiausi arba arčiausiai žmogaus yra teritoriniai policijos komisariatai, toliau – apskritys ir apskrities vyriausiasis komisariatas ir Policijos departamentas ar Kriminalinės policijos biuras, kurie veikia Lietuvos mastu.
Didžiausias specializacijas turime centrinėje policijoje ir apskrities vyriausiame policijos komisariate, kur labai griežtai suskirstyta, ar tai organizuotas nusikalstamumas, ar sunkus nusikalstamumas. Mažiausiame policijos komisariate turime tris ar keturias specializacijas ir po reformos jas turėsime.
Tai bendruomenės pareigūnas, kuris atsakingas už prevenciją, reagavimo pareigūnai – visi patruliai, kurie, reikalui esant, reaguoja, operatyvinė grupė ir veiklos padalinio pareigūnai.
– Bendruomenės pareigūnas yra ne tas pats, kas buvo geriau žinomas, kaip inspektorius? Tarkim nepilnamečių inspektorius.
– Čia yra panašu. Nepilnamečių inspektoriaus funkcijos pereis bendruomenės pareigūnui – lankymasis mokyklose, paskaitų skaitymas, bendravimas su gyventojais, informacijos gavimas. Tik tos funkcijos ir jokių kitų.
– Kaži, kaip situacija gali susiklostyti, jei naikinami nepilnamečių inspektoriai, kurie geriausiai žino sunkius vaikus. Ar nebus taip, kad gali padaugėti smulkių nusikaltimų?
– Nepilnamečių inspektoriaus pareigybės buvimas ar nebuvimas neįtakoja nusikaltimų ir teisės pažeidimų skaičiaus. Tai įtakoja, kaip policija reaguos į tokius pažeidimus. Mes neatsisakome jokių funkcijų, kalbame apie darbo efektyvumo didinimą. Matome darbo modelį, kuris bus geresnis ir efektyvesnis.
– Tai kodėl profsąjungos taip kritikuoja šį modelį? Kai kurie pareigūnai patys sako, kad visiškai nepasiruošta, reikia specialių programų, jei norima, kad kelių patrulis vykdytų kažkokias kitokias funkcijas.
– Jei kelių patruliui reikės įforminti paprastą vagystę, tai tuos du lapus užpildyti tikrai išmoks būtent specialių mokymų pagalba. Jis neeksperimentuos atvažiavęs į įvykio vietą, kaip tai daryti. Tam pasirengta labai gerai. Policija šiai pertvarkai ruošėsi du metus, nuo 2015 m. Buvo eksperimentiniai modeliai, buvo išbandyta, išanalizuota. Jis gerokai pakito nuo pirminio varianto, atsižvelgta į praktines klaidas ir praktiką, kas tai formuoja.
– Sutinkate, kad reikės 2-3 metų tą reformą įgyvendinti? Vistiek turi būti pereinamasis laikotarpis, kad pareigūnai įsisavintų naujas žinias. Jūsų manymu, nusikaltėliai lauks, kol kelių patrulis išmoks visas jam deleguotas funkcijas?
– Tai yra policija. Esu tikras, kad ateinančių metų bėgyje, ar 2-3 metų bėgyje darbas tobulės. Iš komisariatų, kurie jau dirba nauju modeliu, matome, kad per 1-2 mėnesius jau yra ryškūs darbo pasikeitimo požymiai. Tai ryškiai tik gerėjančios tendencijos. Niekas nepasistato, kaip ir Roma, per vieną dieną.
Sistemoje turime 11 tūkst. žmonių, tikrai nebus taip, kad sausio, vasario ar lapkričio 1 d. policija taps visiškai kitokia, tačiau tai yra labai realus pokytis ir kelias, tą sistemą keisti.
– Grįžkime prie Telšių situacijos. Kartu su žuvusiu pareigūnu buvo profesionali pareigūnė. Ar tiesa, kad tos reformos rėmuose norite, kad su profesionaliu pareigūnu pradėtų dirbti praktikantai, tie, kurie dar nebaigė visų reikiamų mokslų?
– Pirmą kartą girdžiu. Jei kalbame apie Policijos mokyklos, Mykolo Romerio universiteto kursantus, tai jie jau 26 metus atlikinėja praktiką. Pagal jų mokymo programą kas metus priklauso po mėnesį praktikos. Jie kaip atlikinėjo, taip ir atlikinės. Tai su policijos pertvarkomis neturi nieko bendro.
– Kiek ta pertvarka gali kainuoti?
– Mūsų pertvarkos esmė yra kitoks resursų perskirstymas: iš investicijų, skirtų pastatams renovuoti ir remontuoti, nukreipti į pareigūnų aprūpinimą. Policija išleidžia tiek, kiek gauna kiekvienais metais. Kalbame apie tuos pačius pinigus ir jų perskirstymą kitaip.
Jei policijos biudžetas didės, be abejo, rezultatas bus geresnis ir turėsime daugiau priemonių, kurių ne visuomet pakanka. Kiekvienais metais prašome daugiau, kitais metais šiam momentui numatytas 9 mln. didesnis biudžetas.
Sakome, kad mums dar reikia bent tiek pat iki tų poreikių, kurie įvardinti Vidaus tarnybos statute ir yra būtini, tačiau politikai sprendžia, kiek duoti. Nesame tie, kurie galim pasakyti, kad mums reikia tiek ir be to nedirbsime. Policija dirba su tiek, kiek turi.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
