Kaip jaučiasi mūsų vadovai, kai spaudžia ranką Vokietijos, Švedijos ar Estijos prezidentams atstovaudami šaliai, kurios kalėjimuose sėdi daugiausiai nusikaltėlių Europos Sąjungoje?
Prisipažinsiu, man būtų gėda. Gėda būtų sakyti, kad Lietuva gerai įsisavino ES lėšas, tačiau greitai neliks tų, kurie tuo naudosis, nes garsėjame didžiausia emigracija, kurią tauta vadina tiesiog evakuacija.
Lietuvoje sklando juodasis humoras: „Lietuvi, kuris paskutinis paliksi Lietuvą – neužmiršk Vilniaus oro uosto laukimo salėje išjungti šviesą“.
Man būtų gėda, nes visada žinočiau, kad NIEKO ar ne viską padariau, kad būtų kitaip.
Lietuvai būtinos teigiamos permainos. Tą pasakė ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė – „balsuoju už permainas“. Tačiau, kas tas permainas, teigiamas permainas, įgyvendins mūsų šalyje?
Priminsiu – kai kurios partijos šalį pasikeisdamos valdė praktiškai visus 26 metus. Tiek laiko esame laisvi. Ir tiek laiko jos pasikeisdamos nešė laisvės, permainų, pokyčių vėjus, vadavo iš stagnacijos, kovojo su korupcija, žadėjo sugrąžinti orumą bei pagarbą paprastam žmogui, žadėjo – „dabar jau tikrai gyvensite geriau“. Pavargote laukti? Ketveri metai – ilgas laikotarpis. Ar galime tikėtis, kad dabar kažkas pasikeis? Labai viliuosi.
Nes laikas – ne mūsų naudai. Kaip, beje, ir statistikos tarnybos „Eurostat“ naujausi duomenys, skelbiantys, kad net 29,3 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba. Ir tai – vienas didžiausių rodiklių Europoje. Tik keturiose Europos valstybėse žmonės gyvena blogiau už mus.
Tačiau esu optimistas ir žinau, kad viskas yra įmanoma. Priminsiu, 2015 m. „Eurostat“ duomenimis, Vilnius – geriausias miestas Europoje. Vilnius – vienintelis miestas regione, iš kurio nebėga žmonės. Ir tai neįvyko savaime.
Tikiu, kad ir Lietuva gali būti geriausia šalimi. Šalimi, į kurią norima grįžti ir čia kurti savo ateitį, šalimi, kurioje priimami teisingi sprendimai žmonėms, kurioje esame stiprūs todėl, kad tai mūsų namai.
