Tiesa, yra ir prošvaisčių. Numatoma, kad biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šiais metais, augs 5,3 proc., o išlaidos – 4,3 proc. Todėl planuojamas deficitas 8,9 proc. (arba kone 57 mln. eurų) mažesnis.
Bet greičiausiai šie skaičiai ir liks tiktai projekte, o ne pačiame įstatyme. Mat Finansų ministerija nusprendė suskaičiuoti pinigus jau be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotai tiekiamam šildymui. Jei ji bus palikta bent iki kitų metų vasaros, tai iždui kainuos mažiausiai 32 mln. eurų, todėl skylė neišvengiamai taps didesnė.
Beje, ši PVM lengvata parodė, kad kairiųjų diriguojamoje Vyriausybėje kartais kairė net nežino, ką daro dešinė. R.Budbergytė įsitikinusi, kad lengvatos galiojimo termino pratęsti nereikia, o premjeras A.Butkevičius aiškino, jog būtina.
Nepraleido progos įkąsti socialdemokratams ir prezidentė – ankstesniais metais, kai ši lengvata buvo nuolat pratęsiama, D.Grybauskaitė ragindavo ją naikinti, o dabar užsipuolė tai padaryti nusprendusią Vyriausybę dėl nejautrumo.
Žinoma, gaila, kad šis Seimas per ketverius metus taip ir nesiryžo padidinti PVM tarifo šildymui nuo 9 iki 21 proc. ir numatyti kompensacijų mechanizmą mažiausiai pasiturintiems gyventojams, nes šia lengvata toliau naudojasi ir nė iš tolo neskurstantys piliečiai.
Valstybiniu požiūriu būtų naudingiau arba ją nubraukti, arba įtvirtinti visam laikui, kad nereikėtų kas rudenį ginčytis dėl pratęsimo. Tačiau dar sunku pasakyti, kaip bus pasielgta šiais metais.
Užtat jau pasirodė ženklų, kad kai kurios galiojančios nuostatos, perkeltos ir į biudžeto projektą, gali būti sutaršytos neatpažįstamai. Antai vienu iš būsimos koalicijos vedlių įvardijamas „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis iš anksto reikalauja smarkiau didinti akcizus silpnesniems alkoholiniams gėrimams.
Neatmestina, kad panašių užmojų jau po mėnesio gali pasirodyti daugiau. Taip gali būti sujauktas Finansų ministerijos parengtas trejų metų planas dėl laipsniško akcizų svaigalams ir rūkalams didinimo.
Jei akcizai bus didinami sparčiau, nei numatyta, verslui neišvengiamai teks taikytis prie pasikeitusių žaidimo sąlygų, o šešėliniai kontrabandos karaliukai jau gali ruošti naujus maišus pinigams, nes jos srautas tokiu atveju tikrai nesumažėtų.
Į valdančiųjų kėdes nusitaikę klestelėti dabartiniai opozicionieriai kitų metų biudžeto projektui tradiciškai pažėrė pliūpsnį kritikos. Pasigesta sistemiškumo, jiems nerealios pasirodė mokesčių surinkimo ir pajamų augimo prognozės.
Tačiau projektas, kuriame kitąmet numatytas 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas, jau pateiktas Europos Komisijai ir Euro grupei.
Ar tikrai jame per daug optimizmo? Galbūt. Pajamos apskaičiuotos remiantis prognoze, kad šiais metais šalies ekonomika augs 2,3 proc., o kitąmet – 2,7 proc. Tai – bene slidžiausia vieta, nes ateities perspektyvos kuo toliau, tuo labiau neaiškios.
Paprastai gana tiksliai BVP pokyčius numatanti Finansų ministerija dar pavasarį Lietuvai žadėjo 2,5 proc. augimą šįmet ir 3,2 proc. – kitąmet.
Bet pasaulis verda, o mūsų šalis iš esmės negali tam turėti įtakos, nors pasekmės būna skaudokos. Kad ir „Brexit“. Juk vien dėl britų sprendimo trauktis iš ES smarkiai nukrito svaro kursas, o tai išsyk pajuto tiek pinigus į mūsų šalį siunčiančių emigrantų artimieji, tiek į Jungtinę Karalystę eksportuojantys gamintojai ar paslaugų teikėjai.
Nereikėtų nutylėti ir smagiau nuteikiančių ženklų. Vienas jų – šįmečiai biudžeto surinkimo rodikliai. Per dešimt mėnesių į valstybės ir savivaldybių biudžetus įplaukė 394 mln. eurų, o vien į valstybės – 278 mln. eurų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Todėl pajamos atitinkamai 3,4 ir 2,1 proc. viršijo planą. Jei toks pagreitis išliktų ir toliau, tikrasis 2017-ųjų deficitas būtų gerokai mažesnis, nei dabar numatyti 0,8 proc. BVP.
Žinoma, su viena sąlyga – jei niekam nekils pagundos didinti išlaidų. Jos ir taip numatytos nemažos. Vien iš valstybės biudžeto socialiniam modeliui įgyvendinti reikės 142,5 mln. eurų. Maždaug 140 mln. eurų daugiau, nei šįmet ketinama skirti krašto apsaugai.
Jei naujoji dauguma nenutars kitaip, kitąmet vėl galime sulaukti mokytojų streikų, nes pinigų jiems padidinti algas nėra numatyta. Bet mažiau uždirbantys žmonės ar vaikus auginančios šeimos neturėtų širsti, nes nuo 2017-ųjų jiems siūloma gerokai kilstelėti neapmokestinamųjų pajamų dydį. Tai šalies iždui kainuos apie 144 mln. eurų.
Šie sprendimai subrendę arba neišvengiami. Tik ar augant biudžeto pajamoms būtina planuoti ir didesnes išlaidas?
Antai Valstybės kontrolės sudirbtai Valstybės investicijų programai kitąmet numatyta net 12,4 proc. daugiau nei šįmet – 1,414 mlrd. eurų. Kiekviename mieste pastatyti po milžinišką sporto ar pramogų centrą – per didelė prabanga valstybei, kuri jau seniai gyvena ne pagal išgales.
