Pareis po ketverių metų, kai vėl pasiilgsit, kad viskas būtų ne taip. Ir sakys, kad jie dabar kiti. Atšlysit nuo jų šlapių bučinių, bet vis tiek pasiduosit ir atsiduosit. Ir jie tą gerai žino. Ne pirmas kartas, mergaitės.
Per tas dvi savaites nebuvo praktiškai nei vieno teigiamo sakinio apie valstiečius. Visi iki vieno – ir sisteminiai, ir ne – prieš. Ne šiaip vajus prieš karbauskininkus, nors organizavimo, be abejo, būta. Toks sarkazmas ir masiškumas nenuperkami ir nesurežisuojami. Tai – baimė.
Politinio chaoso, neprognozuojamumo baimė. Išsigando visi. Žmonės susigūžė net portalų komentaruose, kur anksčiau už valstiečius. Protas sakė – pravėdinkim Seimo bezdalus, bet jausmas nemeluoja. Plika akimi buvo matyt, kas ten per paukščiai už Faro Maniako Akimis. Ne šiaip neramu.
Rinkomės mes, bet nusprendė dauguma. Minia. Sakot, geriau kvailokas, bet veiksmas, negu tas pats niekas kitoj rankoj? O gal geriau tas, negu idiotų permainos, sukelsiančios sumaištį? Stovintis vanduo pūna, dešimtmečius jame murkdomės. Bet judesys neatneša šaltinio švaros.
Pakilo visas politinės sistemos dumblas ir apie tikrumą nesvaikim. Ar dar kam neaišku, koks sraigtas pajudino pelkę? Valstiečius prie vartų atvedė skandalų maratonas, kitaip niekas jų būtų ir nepastebėjęs. Ir dabar pati kapitonė D.Grybauskaitė gerai nežino, kas bus ir ką daryt.
Švytuoklė būtų nunešus konservantus prie altoriaus ir taip. O dabar teks gyventi su gelbėtojais. Pasaulio ekonominio, politinio ir karinio chaoso akivaizdoje turėsim neaiškų, nestabilų Seimą ir silpną, neprognozuojamą Vyriausybę. Užtat Prezidentūra sustiprės. Gal toks antro pasirinkimo tikslas, tik ar mums nuo to geriau?
Ponų daug ir tokie gražūs. Dar daugiau žodžių, keliančių šleikštulį. Juos viešai tiek tąso, kad ir tave sutąso. Praranda prasmes ir tampa užkeikimais. Tuščiais garsais, į kuriuos kas kokią nori reikšmę, tokią ir įsideda. Šitiek buvo „kad Lietuvai būtų geriau“, „remti smulkų verslą“, „socialinio teisingumo“, o jau visokių „teisių“ tai nors fūromis vežk.
Paskutinis sezono mados klyksmas – „vertybės“. Mes už vertybes, o jūs ne už vertybes, mūsų vertybinė politika ir požiūriai, vertybiniai sapnai ir spazmai, vertybių pagrindu sutvarkyta visuomenė ir kiti vertingi skiedalai.
Tik niekas nepasako, kokios gi tos vertybės. Nes vertybė yra tai, kas kam vertinga. Kiekviena visuomenė, socialinė grupė, kultūra ir subkultūra turi savo vertybių sistemą ir gradaciją. Islamo valstybės, stambiojo verslo storulių ar liesų nuo neprivalgymo ir lakimo kaimo runkelių, narkomanų ir zekų, pankų ir gėjų, komunistų ir katalikų, feminizmo ar fašizmo vertybės skiriasi.
Todėl jei jūs už vertybes, tai įvardinkit, už kokias ir kodėl, kaip jų sieksit ir kaip su kitokiais, kitų vertybių išpažintojais sugyvensit. O jei turit omeny vadinamąsias bendražmogiškas, kurios visiems tinka ir patinka, tai ir kalbėti nėra apie ką. Jos pilnai telpa Dekaloge ir dėl jų reikia eiti ne į politiką, o į bažnyčią.
O kad valstiečiai suguls su socdemais – nedrebėkit. Vienąkart jau pabandė sudaryti koaliciją. 1926-siais. Dabar ir Prezidentūros paryčiais apsupti nebereikės, ir gruodis čia pat. Jubiliejus ir dar pilnatis, todėl kairiarankių nereikia bijoti.
Jų ministrai juk bus profesionalai! Dabar pasodina naujoką prie vairo kaip dvyliktokę Regitroje ir tamposi, kol išmoksta pajudėti. Praeina pusmetis, jau ir posūkius parodo, ir persirikiuoja kaip reikia, ir net „šaudė tu šaudė“ ištarti pramoksta. Ir tada lauk, duokit kitą, šitas blogas, nes kažką ne taip telefonu pasakė.
O pasodina profesionalą – lekia kaip kelių gaidelis užsidegusiais kiaušais. Tik klausimėlis, kur nusiveš. Kas jam mes ant užpakalinės sėdynės – ne rodiklis. Tai kas geriau, tautiečiai – profesionalai ar neprofesionalai? Jei vairuotojas – neaišku, ar nori saugumo, ar greičio. Jei gydytojas, geriau profesionalas, jei vagis – tai ne. O politikas?
Esmė ar jis bus kontroliuojamas. Ir kas kontroliuos. Šiuo metu – tai tikrai ne mes. Todėl kaip ir tas pats. Vairuokit į sveikatą, mokykitės, lėkit per ženklus. Juk vis tiek drauge išsiplosim. Ir liksim kalti, nes jūs nekalti niekada. Duodu pusę karalystės ir padėvėtą, bet važiuojantį opelį – pasakykit, kuris politikas ir kada prisipažino klydęs?
Tai ko po galais norit? Mes tai normalios valdžios, kad netrukdytų gyventi. Vadybos abėcėlė – idealus vadovas nematomas. Nedirba už kitus ir nenurodinėja. Parenka žmones ir sukuria sistemą, kuri veikia savaime. Sprendžia pats tik dėl perspektyvų ir krizių. Gali ramiai išvykti pusmečio atostogų ir darbas nenukentės.
O valdžia tai vis nori, kad jos nekritikuotume ir nezystume it mėsinės musės, daužydami makaules į Seimo stiklus. Kad tupėtume tyliai. Paklusnūs kaip pirmokėliai paliktume ją ramybėje. Visai geras noras ir nesunkiai padaroma. Tam reikia, kad ir jie paliktų mus ramybėje.
Taigi visus – atostogų! Premjerą, Ministrų Kabinetą ir Seimą – į Kanarus ar Seišelius! Grįžtų įdegę, ramūs, gerais, pavargusiais veidais ir nutirpusiomis genitalijomis. Savaitę paplušėtų prie krizių ir perspektyvų, pasirašytų ką reikia, paspaudinėtų mygtukus – ir vėl staltiese keliukas.
Patikėkit, to niekas nepastebėtų. Viską nuspręstų ir parengtų pavaduotojai, patarėjai ir aukšti valdininkai. Jie tai tikrai profesionalai, šitiek metų dirba, savo sritį išmano puikiai ir nesąmonių nedaro. Ir dabar juk viską sprendžia jie. Tie nuolat besikeičiantys pavairuoti neišmanėliai tik trukdo.
Pagyventume ir mes ramiai. Niekas nepasikeistų į gerą, bet ir nebeblogėtų. Sutaupytume nervų ląstelienos. Taika grįžtų į dėl Ukrainos, Garliavos ar šauktinių susipliekusias šeimas. Būtų laiko su pačia pasivaikščioti ir pamatyti baloje žvaigždėtą dangų ir moralinius įsakymus. Sumažėtų depresijų ir nemotyvuoto smurto po Panoramos.
Įsivaizduojat, kaip būtų gera? Jie gyventų savo gyvenimą, mes – savo. Per valstybės šventes vaikščiotume viens pas kitą svečiuosna į kokius nors mitingus su žvaigždutėmis. Niekas neknistų proto. Ir per teliką būtų ką žiūrėti, ne vien futbolą, ruskių serialus ir Valinskų lapiną su tapinais.
O jeigu dar radikaliau – amžinų atostogų? Sumažinam parazitų skaičių, skiriam išlaikymą iki gyvos, kaip tų bėgančių iš laivo britų karalienei – ir viskas. Tegu ten sako vieni kitiems kalbas, pasirašinėja su savim sutartis, balsuoja ir ryškiai fotografuojasi. Galima būtų transliuoti online kaip realybės šou. Arba įrašus pardavinėti vaistinėse nuo nemigos.
Kas atliktų visą juodą darbą? Ogi tie patys, kurie ir dabar. Gydytojai gydytų, farai gaudytų banditus, VMI rinktų mokesčius. Sodra ir ministerijos veiktų suktųsi po senovei. Dar geriau, nes nebūtų tų vėplų su savo pamokslais ir rietenų kas kameroj viršininkas.
Aišku, lieka užsienio politika. Bet ne bėda. Ir dabar jos neturim, plūdūriuojam Nojaus arkoj su dideliais gyvūnais. Kaip vaikai karuselėje burzgiam panosėj ir sukiojam vairą įsivaizduodami, kad vairuojam. Čia viskas jau pavogta iki mūsų.
Jei kiltų kokių neaiškumų, kiek duoti minimalkės ir ar leisti tuoktis su gyvūnais, laisvai išspręstume per teliką. Moderuotų kokia nors iš nesuskaičiuojamų Rūtų. Studijoje – V.Šustauskas, P.Gražulis,K.Brazauskienė ir koks nors dizaineris. Ekrano apačioj klausimėlis. Taip ar ne, euras už žinutę – ir viskas. Dar milijonas eurų, ir Z.Vaigausko programa per savaitę suskaičiuotų.
Sakot neįmanoma? Ir dar kaip įmanoma. Greit bus metai, kai ispanai be vyriausybės, nes po rinkimų negali dėl jos susitarti. Ir ką – praskolintoje valstybėje visuotinis ekonominis pakilimas, vos ne stebuklas. Visi laimingi. Tik valdžios apžvalgininkai burba, kad be valdžios tuoj viskas sugrius. Bet virš visos Ispanijos giedras dangus.
Didelius skandalus pamirškit, dabar vėl bus tik apie gydytojų kyšius už klizmą. Visos srutos panaudotos, tačiau taktika pilnai pasiteisino. Specialiosios tarnybos toliau seks ir klausysis mūsų ir politikų. Kaups šaudmenis kitiems rinkimams.
Tik problema – kas bus, jei iki kitų Seimo rinkimų Valdovų rūmuose kas pasikeis? Todėl įrašys viską, o prireikus ištrauks ko reikės tam, kuriam reikia. Labai nesijaudinkit, nekalbėkit telefonu ko nereikia ir po plentvoliu nepulsit.
Politikus dabar matysim dažnai, o jie mūsų – nebe. Išskrido, bet pažadėjo sugrįžti. Išleidę juos amžinų atostogų idealią valstybę turėtume. Ir būtume ramūs kaip belgai, dar šv.Paksas taip mokė. Ten, Briuselyje, visi ramūs ir skalsiai gauna, sprogdink nesprogdinęs.
Vis-dar-pasitaikančios-blogybės Lietuvoje tik dėl V.Putino, darbiečių ir sovietų paveldo! O ar mylit ją jūs? Daugiau pozityvo ir vertybių, brangūs draugai! Ačiū už dėmesį. Visa salė atsistoja. Audringi plojimai, pereinantys į ovacijas. Užkanda.
