Baigiantis kadenciją Seimas ėmėsi net dviejų projektų, kuriais siūlomos pataisos, leisiančios tokias kompensacijas.
Pataisas antradienį svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Kai kurie jo nariai abejoja, ar reikia jam pritarti, esą tegu spręs naujoji valdžia.
Komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas sako, kad klausimą reikia rimtai svarstyti, nes tam įgyvendinti reikės nemažų lėšų – beveik 30 mln. eurų.
„Bijau, kad daugiau bus linkstama į tai, kad būtų tos lėšos grąžinamos per ilgiau ištęstą laiką“, – BNS sakė parlamentaras.
Tuo metu Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai linkę pakeitimus palaikyti.
„Tie pinigai, jeigu tokie yra, nėra tie, kurie sugriautų valstybės finansus“, – BNS sakė kandidatu į finansų ministrus įvardijamas Stasys Jakeliūnas.
„Jeigu žmonės yra diskriminuojami, valstybės pareiga yra rasti finansinių išteklių, kad tas būtų išspręsta“, – BNS sakė S.Jakeliūnas.
Seimas yra priėmęs svarstyti du projektus: vienas numato tik patį grąžinimo faktą, o kitas – aplinkybes, kuriomis remiantis šios išmokos bus skirtos. Pastarąsias pataisas teikia socialdemokratai. Pagal jų pataisas, dėl kompensacijų mirusių pensininkų artimieji turėtų kreiptis iki 2017 metų lapkričio, o kompensacijos būtų išmokėtos iki metų pabaigos, o jeigu kreiptųsi iki 2017-jų pabaigos – per tris artimiausius mėnesius.
Anksčiau Vyriausybė nesutiko kompensuoti iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų sumažintas pensijas motyvuodama lėšų stygiumi ir finansine drausme.
„Sodros“ duomenimis, kompensacijų nesulaukė 167 tūkst. pensininkų. Jie mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl kompensacijų.
Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2009 metų gruodį dvejiem metams – 2010 – 2011-iesiems – buvo „apkarpęs“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų. 2009 metais Lietuvos ekonomika smuko beveik 15 procentų.
Per krizę sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti ketvirtąjį 2014 metų ketvirtį.
