Dėl to socialdemokratai penktadienį šaukia partijos prezidiumo posėdį, o konservatoriai ir toliau kelia savo sąlygas – jokių socialdemokratų, koalicija tik su liberalais ir koalicijos partnerių pasitikrinimas specialiosiose tarnybose.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos derybų grupės atstovas Povilas Urbšys teigia, kad tokie konservatorių manevrai veda link vieno tikslo – politinės krizės ir priešlaikinių rinkimų. Tačiau „valstiečių“ tai negąsdina.
„Jei tęsis tie purvini politiniai žaidimai ir bus norima eiti link priešlaikinių rinkimų, noriu atsakingai pareikšti, kad ir tam būsime pasiruošę. Tada po rinkimų bus ne 56, o 96 Seimo nariai, išrinkti iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos“, – pareiškė P. Urbšys.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir P. Urbšio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Ar vakarykštėse derybose buvo juntamas spaudimas iš vienos ar kitos derybose dalyvaujančios partijos?
– Nesu derybinės grupės vadovas, yra sudaryta konsultacinė grupė paruošti dirvą deryboms. Nepasakyčiau, ar tai spaudimas, bet buvo išsakytos tam tikros konservatorių sąlygos. Pirma, jie nesutinka eiti į nacionalinės vienybės vyriausybę, nemato savęs su socialdemokratais.
Antra sąlyga – liberalai yra privalomas partneris, o trečia – tie, kurie dės parašus po koalicijos sutartimi, prieš tai turi gauti Valstybės saugumo departamento ar Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymas, kad jų reputacija yra švari ir, kaip suprantu, nekelia grėsmės valstybei.
– Kaip vertinate tą trečią sąlygą, kaip buvęs STT Panevėžio valdybos vadovas? Ar tai būtinas dalykas formuojant koaliciją?
– Nenorėčiau, kad susidarytų įspūdis, jog tie žmonės, kurie padės parašus, o iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos tai yra ne kas kita, o R. Karbauskis ir S. Skvernelis, baimintųsi slaptųjų tarnybų pažymų.
– Jūs turbūt suprantate, kad traukiama Rusijos korta.
– Keisčiausia tai, kad rinkimų kampanijos metu konservatoriai tą kortą buvo giliai paslėpę savo kortų kaladėje. Matėme, kad tą prorusiškumą labai keistai bando eskaluoti A. Butkevičiaus aplinkos žmonės. Manau, kad tai buvo daroma sąmoningai. Artimiausi koalicijos partneriai buvo numatyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, bet nesitikėjo tokio rinkimų rezultato, kuris parodė, kad Lietuvos žmonės pasirinko ne konservatorius, o Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus.
Matomai tada tam, kad darytų poveikį ir pasiektų sau naudingus rezultatus, yra traukiama ta prorusiška korta. Man kyla klausimas, ar VSD ar STT pasiduos tam spaudimui įsitraukti į politinius žaidimus. Jei bus taip, kad atsiras kažkokia pažyma, ar jau yra atsiradusi, tai turėtų įvykti tik su prezidentės palaiminimu. Be jos negali atsirasti tokių pažymų.
Jei pažyma būtų buvusi, ji būtų panaudota prieš tai, rinkimų kampanijos metu, o konservatorių retorika būtų visai kitokia. Kam eiti į koaliciją su tais, kurie anksčiau ar vėliau gali turėti pagrįstų problemų dėl prorusiškų ryšių?
– Tai turbūt galima pavadinti savotiška šantažo forma?
– Daugelis Lietuvos žmonių, kurie dalyvavo rinkimuose, išreiškė savo valią, bet kažkas nori kvestionuoti jų valią ir rodyti, kad jie padarė klaidą. Dalis pas socialdemokratus, dalis pas konservatorius siekia valstybėje sukelti politinę krizę.
Jie atmeta nacionalinės vienybės idėją ir, negana to, nori, kad būtų tik mažumos vyriausybė – atskirti „valstiečius“ nuo savęs ir tokiu būdu, ko gero, pasitelkiant slaptąsias tarnybas, sukurti visuomenės nepasitikėjimą ir bandyti iššaukti politinę krizę dėl priešlaikinių rinkimų.
– Ar gali laikas būti tempiamas dirbtinai, siekiant priešlaikinių rinkimų?
– Taip. Jei po dviejų mėnesių nėra suformuojama vyriausybė, pagal įstatymą turi būti priešlaikiniai rinkimai.
– Ar yra tokių požymių?
– Kol kas, ką matome iš to, kas vyksta partijose, man atrodo, kad yra svarstomas toks variantas. Jis yra realus, jei pati prezidentė įsitrauks į politinį žaidimą, turėdama savo tikslų, kaip sustiprinti savo galias. Man nesinori tikėti, kad prezidentė nueitų toli dėl situacijos destabilizavimo valstybėje.
– Ar tiesa, kad konservatoriai buvo iškėlę ultimatumą, kad su jumis nesiderės tokiu atveju, jei jūs derėsitės su socialdemokratais?
– Taip. Iš pat pradžių girdėjome tokią retoriką. Mes pasiūlėme konsultacinį formatą tam, kad pasiruoštume deryboms. Mūsų tikslas buvo išsakyti savo nuomonę konservatoriams ir socialdemokratams. Dabar kamuolys jų aikštės pusėje.
– O jie sako, kad jūsų, ypatingai tai akcentuoja G. Landsbergis.
– Socialdemokratai penktadienį sušaukė partijos prezidiumą ir priims sprendimą, ar toliau tęsti pokalbius su mumis, ar pereiti į derybų fazę. Iš konservatorių turime prieštaringą informaciją – iš vienos pusės turi įvykti prezidiumo posėdis, iš kitos – neturi įvykti, dar kažko laukia iš mūsų.
Man susidaro įspūdis, kad dalis konservatorių, kurie yra už tai, kad neitų į koaliciją, sukeltų politinę krizę, nenori prezidiumo. Jie nori manipuliuoti išrinktais Seimo nariais ir vienaip ar kitaip vengti partijos sprendimo.
– Penktadienio vakarą nesulaukiate, galbūt, nė vienos partijos atsakymo, o gal sulaukiate vienos. Kas toliau?
– Jei turėsime informaciją tiek iš konservatorių, tiek iš socialdemokratų, kad jie neina į koaliciją – viskas, mes aiškiai turime suprasti, kad turime formuoti mažumos vyriausybę. Mes tokį variantą svarstome. Mažumos vyriausybė reiškia tai, kad su atskiromis politinėmis jėgomis mes tariamės, kokiais klausimais jie mus palaikys.
Pavyzdžiui, sprendžiant klausimus dėl pensijų didinimo, Darbo kodekso pataisų. Tokiu atveju įmanoma, kad dalis politinių jėgų, kurios yra išrinktos į Seimą, ar dalis frakcijų palaikys mūsų siūlymus.
Jei tęsis tie purvini politiniai žaidimai ir bus norima eiti link priešlaikinių rinkimų, noriu atsakingai pareikšti, kad ir tam būsime pasiruošę. Tada po rinkimų bus ne 56, o 96 Seimo nariai, išrinkti iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos.
