Tartis dėl valdžios trukdo ir neįrodyta partnerių nekaltybė

„Valstiečius“ prie valdžios durų atvedusio Ramūno Karbauskio spalvotos svajonės dėl plačios trijų partijų valdančiosios koalicijos vakar buvo daužomos, o konservatoriai ta proga tėškė net slaptų pažymų kortą.

„Valstiečių“ derybininkui P.Urbšiui vakar teko ne tik kalbėtis su galimais partneriais, bet ir aiškinti žurnalistams, apie ką kalbėtasi.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Valstiečių“ derybininkui P.Urbšiui vakar teko ne tik kalbėtis su galimais partneriais, bet ir aiškinti žurnalistams, apie ką kalbėtasi.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-10-26 10:38, atnaujinta 2017-05-10 04:25

Tikri ar tariami Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovo R.Karbauskio užmojai sudaryti vadinamąją nacionalinės vienybės Vyriausybę kol kas liko neišgirsti. Apie tai į kalbas nesileidžia nei konservatoriai, nei socialdemokratai.

Vakar pas konservatorius nuėję „valstiečių“ žvalgai grįžo nieko nepešę: dešinieji nenori prie derybų stalo sėsti su socialdemokratais, bet nori matyti liberalus ir reikalauja oficialaus galimų koalicijos partnerių skaidrumo įrodymų.

Tokią žinią po dviejų valandų konsultacijų su konservatoriais R.Karbauskiui raportavęs „valstiečių“ derybininkų grupės vadovas Povilas Urbšys neslėpė, kad pirmasis apsičiupinėjimas baigėsi niekuo.

„Sutarėme, kad taško dar nededame, bet buvo justi kritinis požiūris į derybas“, – konstatavo R.Urbšys, gerokai šilčiau vakar sutiktas socialdemokratų stovykloje.

Kliūtis – liberalų draugija

Konservatoriai išbrokavo siūlymą tartis dėl plačios koalicijos, kuriai priklausytų ir socialdemokratai. Be to, dešinieji įvardijo dar dvi sąlygas, kurių neįvykdžius jie esą nesutinka derėtis.

Daugiausia rūpesčių „valstiečiams“ kelia konservatorių peršama liberalų, įsivėlusių į galimos korupcijos skandalą, draugija.

Bet P.Urbšys itin skeptiškai vertino tokius partnerius, nes nesibaigė byla, kurioje įtarimai dėl kyšio pareikšti buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui: „Šis tyrimas dar nesibaigęs, ir nenustebčiau, kad po rinkimų gali būti pradėti nauji, galbūt atsiras dar asmenų, kuriems bus pareikšti įtarimai.“

Reikalautų pateikti pažymas

Tuo metu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareikalavo, kad „valstiečiai“ išsklaidytų abejones dėl savo pačių reputacijos.

Anot G.Landsbergio, jei būtų pasirašoma valdančiosios koalicijos sutartis, būsimus partnerius privalėtų patikrinti Valstybės saugumo departamentas.

Priminęs, jog dėl teisės dirbti su slapta informacija tokią patikrą dabar turi įveikti pretendentai į Seimo pirmininkus, premjerus, kiti pareigūnai, G.Landsbergis, taikydamas į R.Karbauskį, pareiškė, kad šis reikalavimas galėtų būti taikomas ir partijų vadovams, nors jie ir neitų aukštų pareigų.

Bet tokia sąlyga P.Urbšiui kėlė nusistebėjimą: „Į korupcijos skandalą įsivėlusių liberalų buvimas koalicijoje konservatoriams kažkodėl didelio pavojaus nekelia, o „valstiečių“ nežinomumas gąsdina.“

Įžvelgė nenorą susitarti

Konservatoriai ir „valstiečiai“ aptarė ir kai kurias sunkiai suderinamas partijų programines nuostatas. P.Urbšys užsiminė, kad, pavyzdžiui, valstybinių vaistinių tinklo steigimą planuojanti partija dėl to pasirengusi derėtis.

Kiek anksčiau R.Karbauskis jau yra užsiminęs, kad „valstiečiai“ galėtų atsitraukti ir dėl siūlymo pereiti prie valstybinio prekybos alkoholiu monopolio.

Anot P.Urbšio, nuolaidos įmanomos ir dėl siūlymo atsisakyti mokinių krepšelio sistemos.

Vis dėlto „valstiečių“ atstovas abejojo, ar pokalbis su konservatoriais gali virsti derybomis: „Matyti, kad ieškoma priežasčių nesusitarti.“

Bet G.Landsbergis užsiminė, kad po konsultacijų tiek darbas koalicijoje, tiek buvimas opozicijoje partijai atrodo vienodai realūs variantai.

Dešiniųjų stovykloje – įtampa

Beje, konservatoriai „valstiečių“ atstovus pakvietė į viešbutį, kuriame prieš dešimtmetį vyko vienas socialdemokratų ir konservatorių derybų dėl vaivorykštinės koalicijos raundų.

Tada ši idėja žlugo – partijos taip ir nesugebėjo įveikti abipusio priešiškumo, o ilgai trukusios derybos irgi buvo labiau panašios į spektaklį.

Pirmieji iš jų tada pasitraukė socialdemokratai, vėliau sudarę mažumos Vyriausybę, kuriai vadovavo Gediminas Kirkilas.

Dabar kai kurie šių derybų dalyviai prisiminė, kad joms tebevykstant buvęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius jas jau buvo palaidojęs. Tiesa, vėliau jo ir G.Kirkilo pastangomis atsirado vadinamasis 2K projektas.

Dabartinė G.Landsbergio ir A.Kubiliaus laikysena „valstiečių“ atžvilgiu ir veržimasis į opozicijos apkasus irgi priimtina ne visiems konservatoriams.

„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, nemaža dalis Seimo konservatorių G.Landsbergiui ir A.Kubiliui priekaištauja, kad viešai puldami R.Karbauskį jie stumia partiją į opoziciją. Be to, stebimasi smarkiais partijos vedlio elgesio pokyčiais ir ryškiai padėjusia ekspremjero įtaka jaunajam bendražygiui.

„Gabrielius po pirmojo rinkimų turo tapo neatpažįstamas. Anksčiau tramdęs A.Kubiliaus aršumą, dabar jis elgiasi panašiai ir niekas frakcijoje nesupranta, kas čia įvyko“, – atmosferą apibūdino vienas konservatorių.

Neoficialiuose pokalbiuose kai kurie dešinieji net šmaikštavo, kad žmonės balsavo už G.Landsbergį, bet vėl išsirinko A.Kubilių: „Įsijungi televizorių, o ten vien tik ekspremjeras.“

Kairieji sutiko šilčiau

Socialdemokratai galimą koaliciją su „valstiečiais“ irgi vertina skirtingai, tačiau į R.Karbauskio pusę nespjauna.

Dėl visiškai kitokios pokalbyje su socialdemokratais tvyrojusios atmosferos pasidžiaugęs P.Urbšys pripažino, kad kairiesiems nepriimtina nacionalinės vienybės Vyriausybės idėja ir koalicija su konservatoriais, nors daugeliu atvejų partijų programiniai požiūriai sutampa, tiesa, išlieka ir skirtumų.

Viena „valstiečių“ sąlygų kairiesiems – būsimoje Vyriausybėje neturi būti daugumos jų dabartinių ministrų, išskyrus galbūt Liną Linkevičių ir Rasą Budbergytę.

Ar pralaimėjus rinkimus geriau likti opozicijoje, ar derėtis dėl koalicijos, socialdemokratai svarstys penktadienį partijos prezidiume, nors nemaža dalis įtakingų kairiųjų mano, kad šiuo metu partijai reikėtų eiti į opoziciją.

Neatmetė būti mažumoje

Su „Lietuvos rytu“ kalbėdamas P.Urbšys neatmetė, kad nepavyks susitarti nei su dešiniaisiais, nei su kairiaisiais ir gali tekti svarstyti mažumos Vyriausybės variantą: „Susidaro įspūdis, kad tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai – vieni daugiau, kiti mažiau – norėtų palikti mus vienus, maždaug – kapanokitės.

Norima dirbtinai sukurti tokią situaciją, kad žmonės nusiviltų dėl savo pasirinkimo.“

Kas vadovautų tokiai Vyriausybei? Po pergalės rinkimuose R.Karbauskis užsiminė, kad premjeru gali būti siūlomas buvęs Ignalinos meras, europarlamentaras Bronis Ropė, o Seimo pirmininku – sąrašo vedlys Saulius Skvernelis.

Iki tol pastarasis buvo įvardijamas kaip realiausias pretendentas vadovauti Vyriausybei, todėl imta svarstyti, ar dėl S.Skvernelio „valstiečiai“ nesulaukė kokių nors nurodymų iš Prezidentūros, kurios šeimininkė Dalia Grybauskaitė tuomečiam vidaus reikalų ministrui yra pažėrusi priekaištų dėl žemos politinės kultūros.

Tiesa, antradienį paaiškėjo, kad į Vyriausybės vadovo postą nesiveržia ir B.Ropė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.