Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis teigia, kad 2010 metais Vilniuje atliktas eksperimentas parodė, jog narkotikus vartojantiems asmenims taikoma metadono programa yra efektyvi ir gali labai smarkiai prisidėti sprendžiant kvaišalų platinimo tabore problemą. Todėl jis ragina nelaukti, o kuo greičiau pradėti ją vėl taikyti.
„Mes kaltiname tuos žmones, kad jie yra narkomanai, sakome, kad pats kaltas. Klausiame, kodėl mes turime skirti pinigų ir jį gydyti? O aš tuomet galiu kelti kitą klausimą – kodėl reikia gydyti vėžiu susirgusius rūkančius žmones? Arba vartojančius alkoholį? Juk jie irgi žaloja savo sveikatą. Tad kodėl mes negalime gydyti narkomano, jei gydome kitus?
Mums visiems reikia keisti savo mąstymą. Juk narkomanas yra toks pats žmogus. Kas nors jo paklausė, kodėl jis tapo narkomanu? Jis negimė tokiu. Taip, jis greičiausiai yra silpnas, neatsparus. Bet visuomenė turi ištiesti jam ranką ir padėti išsikapstyti iš to liūno“, – sako A.Mikulskis.
Vilniaus čigonų taboras kartais pavadinamas didžiausia narkotikų prekyviete sostinėje. Daugybę metų čia diena iš dienos pirkti kvaišalų traukia būriai nuo narkotikų priklausomų vyrų ir moterų. Policija taborą nuolat stebi, organizuoja įvairias akcijas, tabore nuolat atliekamos kratos, tačiau prekyba narkotikais čia nesustoja.
Vien šiemet persekiodami narkotikų tiekėjus (ne taboro prekeivius, o tuos, kurie taborą aprūpina kvaišalais) Vilniaus pareigūnai jau konfiskavo per 20,5 kg heroino. Tai Afganistane pagamintas produktas, į taborą vežamas iš Tadžikistano. Narkotikai į taborą jau pristatomi tiesiai, apeinant įvairiausius tarpininkus.
Pusmetį trukęs eksperimentas pasiteisino
Pasak A. Mikulskio, policijos dėmesys narkotikų tiekėjams ir pardavėjams duoda teigiamų rezultatų, tačiau prekybą narkotikais čia galutinai sužlugdyti gali tik paklausos sunaikinimas. Jei nebus norinčių nusipirkti, neliks ir pardavėjų.
„2010 m. mes atlikome tokį eksperimentą ir jis pavyko. Eksperimentą tąkart pusmetį vykdė Narkotikų kontrolės departamentas, Priklausomybės ligų centras ir Vilniaus policija. Tada buvo atsiradę pinigų pusmečiui, jie buvo suteikti Priklausomybės ligų centrui ir šimtui narkomanų buvo pasiūlyta gydytis. Sutikusiems gydytis buvo iškelta tik viena sąlyga – į taborą jie kojos nebekels.
Per prievartą tų žmonių niekas nevežė į Priklausomybės ligų centrą. Policija išrašydavo nukreipimą ir jau su tuo dokumentu narkomanai eidavo patys. Į Priklausomybės ligų centrą atėjo visi!“,- prieš kelerius metus vykusį eksperimentą prisiminė vienas iš Vilniaus apskrities policijos vadovų.
Tąkart pusmetį trukusi programa parodė, kad į narkotikų liūną nugrimzdę žmonės nori išsikapstyti ir pradėti normalų gyvenimą. Grįžusių į taborą buvo vos keli. Kaip teigė A.Mikulskis, juos galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti: „Mes gi juos stebėjome“.
Absoliuti dauguma programoje dalyvavusių asmenų tvirtai įsikibo į jiems suteiktą galimybę. Eksperimento pradžioje darbus turėjo vos vienas kitas dalyvaujantis programoje. Po kelių mėnesių tokių buvo jau trečdalis.
„Ar tai ne rezultatas? Mes stebėjome ir nusikalstamų veikų mažėjimą greta taboro esančiame Naujininkų rajone. Tai aiškiai matėsi. Juk jau nebereikėjo eiti į taborą, prieš tai pavogus telefoną, kad jį išmainytum į kvaišalus.
Reikia dirbti kompleksiškai – ir su parduodančiais, ir su perkančiais. Tada tikrai bus geras rezultatas. Tąkart net šimtas jau nurašytų narkomanų su policijos popieriuku nuėjo į Priklausomybės ligų centrą ir beveik visi jie įsikabino į gyvenimą. Nes jie nori keistis. Jiems patiems nusibodo toks gyvenimas!“, – kalbėjo A.Mikulskis.
Programos sėkmę pripažino ir tarptautinės organizacijos, Vilniaus patirtimi domėjosi užsienio valstybėse.
Tabore šiemet mirė mažiausiai 34 žmonės
Šių metų balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino didžiulę programą, skirtą gyvenančiųjų čigonų tabore integracijai. „Vilniaus (Kirtimų) romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę 2016-2019 metų programoje“ be kita ko numatyta ir skirti 140 tūkst. eurų asmenų, priklausomų nuo narkotikų pakaitiniam gydymui metadonu ir jų reabilitacijai.
A.Mikulskio teigimu, šios priemonės įgyvendinimas galėtų smarkiai pakeisti situaciją tabore. Vilniaus mieste metadonu šiuo metu yra gydomi 275 asmenys. Šis gydymas finansuojamas iš Sveikatos draudimo fondo. Papildomai skirtos lėšos iš taboro galėtų ištraukti dar 100-150 narkomanų.
Tačiau iki šiol šiai programai nėra skirta nė euro. Tikslinamame Vilniaus miesto savivaldybės šių metų biudžete buvo bandoma numatyti 20 tūkst. eurų pakaitinio gydymo metadonu programai. Tačiau galiausiai šie pinigai taip ir nebuvo skirti. Be kitų biudžeto patikslinimų Vilniaus miesto taryba 50 tūkst. eurų nusprendė geriau skirti Pilaitės bažnyčios statybai.
Tuo tarpu policija skaičiuoja, kad vien šiemet nuo narkotikų perdozavimo tabore ar jo apylinkėse mirė mažiausiai 34 žmonės.
„Viena dozė kainuoja 6 eurus. Kartais žiniasklaidoje rašo, kad tam narkomanui reikia septynių – dešimties dozių,. Bet tai nėra labai realu. Sakyčiau, kad dauguma jų per dieną dvi ar tris dozes suvartoja. Kasdien! Be išeiginių, be švenčių dienų...
O narkotikų sudėtis labai įvairi ir skirtinga tabore būna. Kartais tas heroinas būna labai silpnas. Ir nusprendžia jie iš karto dvi dozes susileisti. Vieną dozę susišvirkščia – mažai. Antrą susileidžia, o jos jau – per daug. Tai viena mirčių priežastis. Kita – stiprieji sintetiniai narkotikai. Kai kurie jų naudojami dramblių migdymui... Tokie irgi parduodami.
Problema yra, bet yra ir sprendimo būdas. Tik spręsti reikia visiems kartu. Jei tai darys viena policija, viskas užsitęs. Savivaldybės patvirtintoje programoje viskas gerai sudėliota, reikia tik realizuoti tai, kas parašyta. Jei mums pavyks į šitą programą vėl pritraukti narkomanų, tai ir mirčių skaičiuoti nereikės“, – įsitikinęs A.Mikulskis.
Pinigų žada kitais metais
Vilniaus vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas, pripažinęs, kad pinigai metadono programai iš tiesų dar nėra skirti, teigia, kad jie bus skirti kitų metų pradžioje: „Situacija yra tokia, kaip paprastai būna, kai programos priimamos metų viduryje, o biudžetai yra tvirtinami metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Dažnai taip būna, kad kai kurios priemonės ir jų finansavimas yra numatoma nuo kitų metų. Ši programa realiai startuos nuo kitų metų, kai bus patvirtintas savivaldybės biudžetas.“
Pasak vicemero, dalis balandį priimtos romų integracijos programos yra įgyvendinama. Finansuojamos tos priemonės, kurios turėjo būti neatidėliotinai taikomos. Pavyzdžiui, dėl būsto, dėl žmonių perkėlimo, aplinkos tvarkymo, šiukšlių išvežimo, neformalaus ugdymo, socialinių pedagogų ir pan.
Tačiau nemažai dalykų iš balandį patvirtintos programos kol kas nėra finansuojama.
„Pinigai kartais būna perskirstomi. Šiais metais vyko jau du savivaldybės biudžeto lėšų perskirstymai. Pinigai buvo skirti įvairioms miesto reikmėms. Tame tarpe numatytas finansavimas ir savižudybių prevencijos programai. O romų bendruomenės integravimo į visuomenę lėšų poreikis didesnis, nei turimos galimybės. Miesto taryba tuos klausimus sprendžia pagal prioritetus daugumos balsais“, – teigia G.Paluckas.
Jis tvirtina, kad kitų metų biudžeto lėšų poreikį jau yra derinamas, tačiau kol neaiškūs asignavimai iš valstybės biudžeto, niekas negali pasakyti ir tai, koks bus savivaldybės biudžeto projektas: „Paprastai savivaldybės savo biudžetus tvirtina sausio-vasario mėnesiais“.
„Tiesą sakant, mes tikėjomės svaresnio ministerijų ir Vyriausybės indėlio vykdant šią programą. Bet panašu, kad teks patiems visa apimtimi ją įgyvendinti. Kitų metų pradžioj šita programa jau įsibėgės visa apimtimi“, – teigia sostinės vicemeras.
Iš viso įgyvendinant balandį patvirtintą taboro gyventojų integravimo programą visiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Vilniaus valdžia iki 2019 m. pabaigos nusiteikusi išleisti 927 tūkst. 948 eurų Savivaldybės biudžeto lėšų.
